53 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai
UTPĮ 53 str. · Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnis
1. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu:
1) jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
2) jis yra lietuvių kilmės asmuo;
3) jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
4) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5) jis yra nepilnametis užsienietis, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;
6) jis yra nepilnametis užsienietis, gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;
7) jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
8) jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, nacionalinę vizą arba teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinantį dokumentą, išduotą šio Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju;
8¹) pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą;
8²) pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turėjo leidimą laikinai gyventi kaip leidimą laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę) turinčio užsieniečio šeimos narys;
9) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje numatytu atveju;
10) pragyveno užsienio valstybėje laikotarpį, ne ilgesnį negu nurodytą šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neįgijo ilgalaikio gyventojo statuso, o iki apsigyvenimo užsienio valstybėje gyveno Lietuvos Respublikoje ir turėjo leidimą nuolat gyventi.
2. Užsienietis privalo kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, jeigu:
1) užsienietis pakeičia asmens duomenis;
2) leidimas nuolat gyventi tapo netinkamas naudoti;
3) pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas;
4) leidime nuolat gyventi yra netikslių įrašų;
5) leidimas nuolat gyventi yra prarastas;
6) leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu, tačiau, apskundus sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi, teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo.
3. Užsienietis, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas. Teisėtai pragyvento laikotarpio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką išduodant užsieniečiui leidimą nuolat gyventi šio straipsnio 1 dalies 8–82 punktuose nustatytais pagrindais nustato vidaus reikalų ministras.
4. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduodamas ir keičiamas 5 metams, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą atvejį – leidimas nuolat gyventi keičiamas užsieniečio turėto leidimo nuolat gyventi galiojimo laikotarpiui.
5. Neteko galios nuo 2015-03-01
6. Leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 8–82 punktuose nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
7. Šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi.
8. Asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–55 procentų darbingumo lygis), ir asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyti individualieji pagalbos poreikiai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialieji poreikiai), taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims, vaikams ir užsieniečiams, kurių anksčiau turėtas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nustatytais pagrindais, šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi.
8¹. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį neįskaičiuojami laikotarpiai, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra trumpalaikis, susijęs su laikina nenuolatinio pobūdžio veikla.
9. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojama tik pusė laiko, pragyvento Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi, išduotą vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio nuostatomis. Ši nuostata netaikoma užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje baigė studijas ir įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją.
9¹. Leidimą nuolat gyventi išduodant šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojama pusė laiko, kuris praėjo nuo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos iki leidimo laikinai gyventi išdavimo vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 48 straipsnio nuostatomis dienos, arba visas šis laikas, jeigu jis truko ilgiau kaip 18 mėnesių.
10. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Jeigu užsienietis leidimą nuolat gyventi siekia gauti šio straipsnio 1 dalies 81 ar 82 punkte nustatytu pagrindu, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių. Užsieniečio komandiruočių trukmė neįskaičiuojama į šioje dalyje nustatytą ilgiausią leidžiamą buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laiką, jeigu užsieniečio nuolatinė gyvenamoji vieta lieka Lietuvos Respublikoje.
11. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8–82 punktuose nustatytais pagrindais, pragyventą laikotarpį nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.