21 straipsnis. Socialinių paslaugų teikėjai

1. Prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas teikia socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas. Socialinių paslaugų įstaigų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge.

2. Socialinę priežiūrą ir laikino atokvėpio paslaugą teikia socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis – socialinių paslaugų teikimas, ir socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, kurie atitinka socialinių paslaugų srities darbuotojams (socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinės įtraukties koordinatoriams, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistams ir kitiems socialinių paslaugų srities darbuotojams, nurodytiems socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąraše) šiame įstatyme nustatytus išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus. Socialinių paslaugų teikėjų teikiamos socialinės paslaugos turi atitikti socialinei priežiūrai ir laikino atokvėpio paslaugai keliamus reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge. Socialinių paslaugų teikėjams suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą ir (ar) akredituotą laikino atokvėpio paslaugą. Socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys veikia individualiai (vykdo individualią veiklą).

3. Socialinę globą teikia socialinės globos įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas, teikiama socialinė globa atitinka socialinės globos normas ir kurios turi licenciją.

4. Ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą gyventojams teikiančias socialinės globos įstaigas, kurių reikia ne kiekvienos savivaldybės teritorijoje, steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka gali būti pertvarkomos į viešąsias įstaigas.

6. Socialinių paslaugų įstaigos savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie teikiamas socialines paslaugas (socialinių paslaugų aprašymai, dokumentai, reikalingi socialinėms paslaugoms gauti), jų kainas ir numatytą (planinį) vietų skaičių, taip pat informaciją apie suteiktą ar panaikintą teisę teikti akredituotą socialinę priežiūrą (suteikimo ir (ar) panaikinimo datos), akredituotą laikino atokvėpio paslaugą (suteikimo ir (ar) panaikinimo datos).

7. Socialinių paslaugų įstaigoje dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai, socialinės įtraukties koordinatoriai, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai. Jų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat švietimo, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai. Šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytose socialinio darbo įgyvendinimo srityse veikiantys socialiniai darbuotojai ir socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys priskiriami socialinių paslaugų srities darbuotojams.

8. Socialinę priežiūrą, socialinę globą ir laikino atokvėpio paslaugą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

9. Socialinių paslaugų įstaigoje gali dirbti sielovados darbuotojas, turintis tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos leidimą arba siuntimą religinės bendruomenės ar bendrijos pavedimu teikti religinius patarnavimus ir vykdyti sielovadą. Sielovados darbuotojas netenka teisės dirbti sielovados darbą, jeigu tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija atšaukia leidimą arba siuntimą.

10. Individualios priežiūros darbuotoju turi teisę dirbti:

1) asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikaciją pagal socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą, arba

2) asmuo, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, o pradėjęs dirbti per 24 mėnesius – ne trumpesnius kaip 160 akademinių valandų mokymus, arba

3) asmuo, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įgijęs slaugytojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus.

11. Socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistu turi teisę dirbti:

1) asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, arba

2) asmuo, turintis ne žemesnį kaip pagrindinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, įgytą baigus profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavus įgytų kompetencijų įvertinimą, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, arba

3) asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas, arba jai lygiavertę kvalifikaciją, arba

4) asmuo, turintis šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytą išsilavinimą.

12. Socialinės įtraukties koordinatoriumi turi teisę dirbti:

1) asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, arba

TAR pastaba. Socialinės įtraukties koordinatoriams, priimtiems į šias pareigas iki 2024 m. birželio 30 d. ir iki 2026 m. birželio 30 d. įgijusiems teisę jais dirbti pagal Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, galiojusią iki 2026 m. gruodžio 31 d., nuo 2027 m. sausio 1 d. galiojantys Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi iki 2029 m. gruodžio 31 d. Iki 2030 m. sausio 1 d. reikalingo išsilavinimo ir (ar) reikalingos kvalifikacijos neįgiję asmenys atleidžiami iš socialinės įtraukties koordinatoriaus pareigų, o jeigu šiems asmenims 2024 m. liepos 1 d. iki socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai, Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi.

Socialinės įtraukties koordinatoriams, priimtiems į šias pareigas Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio 12 dalies 1 punkto pagrindu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., nuo 2027 m. sausio 1 d. galiojantys Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi iki 2029 m. gruodžio 31 d. Iki 2030 m. sausio 1 d. reikalingo išsilavinimo ir (ar) reikalingos kvalifikacijos neįgiję asmenys atleidžiami iš socialinės įtraukties koordinatoriaus pareigų.

2) asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinės pedagogikos studijas, arba jai lygiavertę kvalifikaciją, ir (ar) įgijęs socialinio pedagogo kvalifikaciją, arba

3) asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus pirmos ir antros studijų pakopos psichologijos studijų krypties studijas, arba jai lygiavertę kvalifikaciją arba

4) asmuo, turintis šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytą išsilavinimą.

13. Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių individualios priežiūros darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų užimtumo specialistų, socialinės įtraukties koordinatorių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažįstamos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.

14. Europos Sąjungos valstybėse išduoti leidimai, licencijos, sertifikatai, kvalifikacijos reikalavimus patvirtinantys dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstami tinkamais verstis socialinėmis paslaugomis Lietuvos Respublikoje.

15. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiai socialinės globos įstaigai, siekiančiai Lietuvos Respublikoje teikti socialinę globą, reikalavimas turėti licenciją Lietuvos Respublikoje netaikomas, jeigu ji turi licenciją (leidimą) pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus.

16. Socialinių paslaugų srities darbuotojai turi teisę:

1) dirbti psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, higienos normas atitinkančioje darbo vietoje;

2) atsisakyti dirbti su agresyviai besielgiančiu asmeniu (šeima), jeigu toks asmens (šeimos) elgesys kelia grėsmę jo sveikatai ir (ar) gyvybei ir jeigu darbdavys neužtikrina dar bent vieno socialinių paslaugų srities darbuotojo dalyvavimo;

3) organizuojant ir (ar) teikiant socialines paslaugas, siekiant užtikrinti socialines paslaugas teikiančių ir gaunančių asmenų saugumą, daryti garso ir vaizdo įrašus socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų srities darbuotojo reagavimo į agresyviai besielgiančio (-ios) asmens (šeimos) elgesį tvarkos apraše nustatytais atvejais, vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtintomis su asmens duomenų tvarkymu susijusiomis nuostatomis. Siekiant nepažeisti įstatymų garantuojamo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo ir įvertinti užfiksuotas aplinkybes, taip pat siekiant laikytis asmens duomenų apsaugos reikalavimų, teisė susipažinti su garso ir vaizdo įrašuose esančiais asmens duomenimis nustatoma pačiam asmeniui ar jo globėjui, rūpintojui, aprūpintojui ar kitam atstovui pagal įstatymą, teismams, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, atliekančioms joms priskirtas funkcijas socialinių paslaugų organizavimo, teikimo, priežiūros, kokybės vertinimo ir (ar) asmens teisių apsaugos užtikrinimo socialinių paslaugų teikimo srityse ar nagrinėjančioms asmenų prašymus bei skundus ir priimančioms sprendimus dėl socialinių paslaugų organizavimo, teikimo, priežiūros, kokybės.

17. Už psichologinio, fizinio smurto naudojimą, grėsmės socialinių paslaugų srities darbuotojo sveikatai ir (ar) gyvybei kėlimą asmuo atsako Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Socialinių paslaugų srities darbuotojo reagavimo į agresyviai besielgiančio (-ios) asmens (šeimos) elgesį tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.