1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti socialinės paramos mokiniams rūšis, dydžius, teikimo sąlygas, tvarką ir finansavimą.

2. Šis įstatymas taikomas mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, ar priešmokyklinio ugdymo programą.

3. Šis įstatymas netaikomas:

1) vyresniems kaip 21 metų mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį;

2) mokiniams, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal profesinio mokymo programas;

3) mokiniams, kurie yra išlaikomi (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir mokinio reikmenis) valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį;

4) mokiniams, kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.