Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

10 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2024-10-01 iki 2026-06-29 (vėlesnių šio straipsnio pakeitimų neaptikta) · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Savivaldybių tarybos:

1) tvirtina infrastruktūros plėtros planus;

2) tvirtindamos infrastruktūros plėtros planus, sprendimu nustato aglomeracijų ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas;

3) skiria viešuosius vandens tiekėjus, regioninius viešuosius vandens tiekėjus ir jiems paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą;

4) skiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir jiems paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą;

5) iki 2027 m. gruodžio 31 d. vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas.

2. Savivaldybės vykdomoji institucija:

1) tvirtina geriamojo vandens tiekėjų arba paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos planus, kai nesudaroma įmonių valdyba;

2) organizuoja viešųjų vandens tiekėjų, regioninių viešųjų vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos ir infrastruktūros plėtros planų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

3) koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje;

4) užtikrina viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančių požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo organizavimą;

5) teritorijų planavimo procedūrų metu organizuoja priežiūrą, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus;

6) Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje organizuoja informacijos teikimą apie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;

7) infrastruktūros plėtros planavimo procedūrų metu organizuoja šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;

8) siekdama užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, aplinkos ministro nustatyta tvarka Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje organizuoja duomenų apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti individualius nuotekų valymo ar kaupimo įrenginius, teikimą;

9) organizuoja patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, turi apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus arba viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ar garantiniu vandens tiekėju, arba sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiu asmeniu, ar individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūra (eksploatacija) vykdoma aplinkos ministro tvirtinamų nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše ir nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatyta tvarka;

10) kas 10 metų organizuoja vertinimą, ar infrastruktūros plėtros planuose nustatytos aglomeracijų ribos ir viešosios geriamojo vandens tiekimo teritorijos atitinka realią situaciją, prireikus inicijuoja šių planų keitimą;

11) organizuoja savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir duomenų teikimą Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje aplinkos ministro nustatyta tvarka;

12) siekdama pagerinti prieigą prie geriamojo vandens, organizuoja, kad miestų ir miestelių viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens, ir organizuoja reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Viešosiose erdvėse, kur techniškai įmanoma, organizuoja stacionarių geriamojo vandens lauko gertuvių įrengimą;

13) organizuoja, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, laiku būtų informuoti apie galimą pavojų žmonių sveikatai dėl naudojamo geriamojo vandens saugos, nurodant konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant apsaugoti sveikatą nuo neigiamo poveikio, ir pateikia rekomendacijas tuo atveju, kai aišku, kad dėl tokio geriamojo vandens kokybės gali kilti potencialus pavojus žmonių sveikatai;

14) organizuoja pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms prieigą prie geriamojo vandens, informuoja apie galimybę prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros arba organizuoja apsirūpinimą geriamuoju vandeniu iš alternatyvaus šaltinio (autocisternos, vandens kolonėlės).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įgyvendina 2 ES teisės aktus (sąrašas).