37 straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo

1. Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:

1) licencijuoti ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, biržos prekėmis ir biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekiaujančios įmonės ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;

2) didelės įmonės, atitinkančios bent du iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė – ne mažesnė kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažesnės kaip 40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažesnės kaip 2 milijonai eurų;

3) šalių vyriausybės ir regioninės valdžios institucijos, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai, centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Centrinis Bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir tarpvalstybinės institucijos;

4) kiti instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto pakeitimu vertybiniais popieriais ar dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.

2. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio įmonė ir klientas susitaria kitaip.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos investuotojų apsaugos priemonės, nurodytos šio įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 5–8 dalis), 30, 33 straipsniuose ir 34 straipsnio 1 dalyje, ar dalis šių priemonių.

4. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, turi juos informuoti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu klientas laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikoma neprofesionaliesiems klientams nustatyta apsauga, nebent būtų susitarta kitaip. Finansų maklerio įmonė, siekdama aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio, privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į finansų maklerio įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.

6. Finansų maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos lygio pasirinkimą, jeigu, jo nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios rizikos.

7. Aukštesnis investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu, kai bus taikomos šiame įstatyme numatytos investuotojų apsaugos priemonės. Tokiame susitarime turi būti nurodyta, ar toks apsaugos lygis taikomas vienai ar keletui paslaugų ir sandorių, taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.