44 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigiant filialą

1. Finansų maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje arba teikti investicines ir papildomas paslaugas, pasinaudodama kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, privalo pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodoma:

1) valstybė narė, kurioje ketinama įsteigti filialą arba kurioje ketinamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos nesteigiant filialo, bet pasinaudojant toje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis;

2) numatomos vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos;

3) jeigu ketinama steigti filialą, – filialo organizacinė struktūra, informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis, taip pat informacija apie priklausomų tarpininkų tapatybę;

4) adresas priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo dokumentus;

5) filialo vadovų vardai ir pavardės;

6) jeigu ketinama teikti investicines ir papildomas paslaugas nesteigiant filialo, bet pasinaudojant kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, – informacija apie priklausomų tarpininkų organizacinę struktūrą ir numatomą vykdyti veiklą, taip pat apie priklausomų tarpininkų atskaitomybės ryšius ir einamas pareigas finansų maklerio įmonėje.

2. Jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria priklausomą tarpininką, kuris yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks priklausomas tarpininkas yra prilyginamas įmonės filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios finansų maklerio įmonės filialo veiklą.

3. Kredito įstaigoms, ketinančioms kitoje valstybėje narėje teikti investicines ir papildomas paslaugas nesteigiant filialo, bet pasinaudojant tos valstybės narės teritorijoje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

4. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei arba kredito įstaigai, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija turi pagrindą abejoti finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį. Be to, priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai perduoda informaciją apie pripažintą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą, kurios narė yra filialą steigianti finansų maklerio įmonė.

5. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

6. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos valdymo struktūra arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį, yra nepakankama, priežiūros institucija atsisako perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir apie tai per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama atsisakymo perduoti informaciją motyvus.