97 straipsnis. Keitimasis informacija

1. Priežiūros institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

2. Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

3. Priežiūros institucija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik turėdama išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais, negu sutikime nurodyti, tikslais būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes. Pastaruoju atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai informuoja pranešimą pateikusią kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės priežiūros instituciją.

4. Priežiūros institucija ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę naudoti šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik priežiūros funkcijoms atlikti, tai yra:

1) tikrinti, ar prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas tam tikrai licencijai gauti, ir stebėti, kaip laikomasi organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypač daug dėmesio skirdami kapitalo pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus kontrolės vykdymo priežiūrai;

2) stebėti, ar prekybos vietos veikia tinkamai;

3) taikyti poveikio priemones;

4) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;

5) teisme nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;

6) nagrinėjant investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo institucijose.

5. Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad Reglamento (ES) Nr. 596/2014 uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje prekybos sistemoje ar organizuotos prekybos sistemoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.

6. Priežiūros institucija gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie atvejus, kai priežiūros institucijos kreipimasis į kitos valstybės narės priežiūros instituciją dėl bendradarbiavimo pagal šio įstatymo 96 straipsnį arba prašymas keistis informacija pagal šį straipsnį buvo atmestas arba dėl jo nebuvo imtasi veiksmų per protingą laikotarpį.

7. Informacija, kuria keičiamasi šio straipsnio 1 dalies tikslais, vykdant finansų maklerio įmonių priežiūrą, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Reglamentu (ES) 2019/2033, apima informaciją apie finansų maklerio įmonės valdymą ir nuosavybės struktūrą, nuosavų lėšų, koncentracijos rizikos, likvidumo reikalavimų laikymąsi, administracines ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus, kitus svarbius veiksnius, dėl kurių gali būti daromas poveikis finansų maklerio įmonės keliamai rizikai.

8. Priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms nedelsdama suteikia bet kokią informaciją ir duomenis, gautus atliekant finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrą, apie galimas problemas ir keliamą riziką finansų maklerio įmonės klientams ar priimančiosios valstybės narės finansų sistemos stabilumui.

9. Priežiūros institucija, gavusi priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų suteiktą informaciją, imasi visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai, kurios nurodytos šio straipsnio 8 dalyje, išvengti ar pašalinti. Priežiūros institucija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų prašymu turi paaiškinti, kaip atsižvelgė į jų suteiktą informaciją.

10. Jeigu priežiūros institucija, iš buveinės valstybės narės priežiūros institucijos gavusi informaciją ir duomenis apie galimas problemas ir keliamą riziką finansų maklerio įmonės klientams Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos finansų sistemos stabilumui, turi duomenų, kad buveinės valstybės narės priežiūros institucija nesiėmė visų priemonių, būtinų galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti, ji, pranešusi apie tai buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms, Europos bankininkystės institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, gali imtis priemonių, kad būtų apsaugoti klientai, kuriems teikiamos paslaugos, arba finansų sistemos stabilumas. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kai prašymas bendradarbiauti, ypač prašymas keistis informacija, atmetamas arba į jį neatsakoma per prašyme nurodytą terminą.

11. Jeigu priežiūros institucija nepritaria priemonėms, kurių imasi priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos ir kurios būtinos galimoms problemoms ir rizikai išvengti ar pašalinti pagal šio straipsnio 9 dalį, ji gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją.

12. Siekdama įvertinti Reglamento (ES) 2019/2033 23 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos c punkte nurodytą sąlygą, priežiūros institucija gali prašyti, kad tarpuskaitos nario buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pateiktų informaciją apie garantinių įmokų modelį ir parametrus, taikomus atitinkamos finansų maklerio įmonės garantinės įmokos reikalavimui apskaičiuoti.