2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendrasis ekologiškumo teiginys – raštu arba žodžiu pateikiamas, įskaitant audiovizualinės žiniasklaidos priemonėmis pateikiamą, ekologiškumo teiginys, kuris nėra įtrauktas į tvarumo ženklą ir nėra aiškiai ir pastebimai pagrįstas tomis pačiomis priemonėmis.

2. Ekologiškumo teiginys – bet kokios formos pranešimas ar pareiškimas, įskaitant tekstus, paveikslus, grafinius vaizdus ar simbolius, pavyzdžiui, žymenis, ženklus, komercinės veiklos subjekto ar produkto pavadinimus, kurio pateikimas nėra privalomas pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus ir kuris teikiamas kaip komercinis pareiškimas, kad produktas, produkto kategorija, žymuo ar komercinės veiklos subjektas daro teigiamą poveikį, nedaro jokio poveikio aplinkai, aplinkai kenkia mažiau nei kiti produktai, produktų kategorijos, žymenys ar komercinės veiklos subjektai arba neigiamas poveikis ilgainiui sumažėjo.

3. Elgesio kodeksas – vienos arba kelių konkrečių komercinės veiklos arba verslo sričių komercinės veiklos subjektų susitarimo pagrindu nustatytos ir įstatymais arba kitais teisės aktais nepatvirtintos jų elgesio normos (taisyklės).

4. Informacijos perdavimo priemonė – priemonė, kuria vartotojui teikiama informacija apie produktus (televizijos ir radijo reklamos, skelbimai spaudoje, trumposios žinutės, skrajutės ir kt.).

5. Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį – vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

6. Keičiamoji priemonė – prekės komponentas, kuris naudojamas pakartotinai ir kuris turi būti pakeistas ar papildytas, kad prekė veiktų, kaip numatyta.

7. Komercinė veikla vartotojams (toliau – komercinė veikla) – komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams.

8. Komercinės veiklos subjektas – fizinis arba juridinis asmuo ar kita organizacija, veikiantys komercinėje veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdami savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslų, ar tokių asmenų vardu arba jų naudai veikiantis bet kuris asmuo.

9. Komercinis pasiūlymas – pranešimas, kuris produkto savybes ir kainą, ir (arba) standartinio vieneto kainą nurodo tokiu būdu, kuris yra įprastas informacijos perdavimo priemonėms, ir taip suteikia vartotojui galimybę pirkti.

10. Naujinys – programinės įrangos naujinimo priemonė, kuri būtina skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimams pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą užtikrinti. Prie naujinių priskiriami ir saugumo ir funkcionalumo naujiniai.

11. Pernelyg didelė įtaka – komercinės veiklos subjekto pasinaudojimas pranašesne padėtimi vartotojo atžvilgiu, darant jam spaudimą, net ir nenaudojant arba negrasinant panaudoti fizinę jėgą, tokiu būdu, kuris labai apriboja vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą.

12. Pripažintas puikus aplinkosauginis veiksmingumas – aplinkosauginis veiksmingumas, atitinkantis 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo su visais pakeitimais reikalavimus, I tipo ekologinio ženklo reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14024 ar kitą standarto EN ISO 14024 perimtąjį standartą arba aukščiausią aplinkosauginį veiksmingumą pagal kitą taikomą Europos Sąjungos teisės aktą.

13. Produktas – prekė arba paslauga (veikla ir (arba) jos rezultatas), įskaitant nekilnojamuosius daiktus, skaitmenines paslaugas ir skaitmeninį turinį, teises ir pareigas.

14. Profesinis atidumas – specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje.

15. Sprendimas dėl sandorio – vartotojo sprendimas veikti ar neveikti, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos kainos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise.

16. Tvarumo ženklas – savanoriškai naudojamas viešas ar privatus patikimumo, kokybės ar kitoks lygiavertis ženklas, kuriuo siekiama išskirti ir reklamuoti produktą, procesą, komercinės veiklos subjektą ar jo veiklą dėl aplinkosauginių ir (ar) socialinių savybių. Tvarumo ženklu nelaikomas ženklas, kurį naudoti privaloma pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktus.

17. Tvarumo ženklo sertifikavimo sistema – atitikties vertinimo įstaigos patikrinimo sistema, kuria patvirtinama, kad produktas, procesas ar komercinės veiklos subjektas atitinka tvarumo ženklo naudojimo reikalavimus, kurie kartu su kitomis sąlygomis yra viešai prieinami, ir kuri atitinka visus šiuos kriterijus:

1) sistema skaidriomis, sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis gali naudotis visi komercinės veiklos subjektai;

2) sistemos reikalavimus nustato tvarumo ženklo savininkas, konsultuodamasis su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais;

3) sistemoje nustatytos procedūros, kurios taikomos, kai nesilaikoma sistemos reikalavimų, numatant leidimo komercinės veiklos subjektui naudoti tvarumo ženklą panaikinimą ar galiojimo sustabdymą;

4) komercinės veiklos subjekto atitikties sistemos reikalavimams stebėsenai taikoma objektyvi procedūra ir ją atlieka nacionalinė akreditacijos įstaiga ar kitas asmuo, kurio kompetencija ir nepriklausomumas nuo tvarumo ženklo savininko ir komercinės veiklos subjekto grindžiami tarptautiniais, Europos Sąjungos ar nacionaliniais standartais ir procedūromis.

18. Už elgesio kodeksą atsakingas subjektas – asmuo, įskaitant komercinės veiklos subjektą, komercinės veiklos subjektų grupę ar jų įsteigtą savanoriškos kontrolės instituciją, kurie atsakingi už elgesio kodekso sudarymą ir peržiūrą, ir (arba) elgesio kodekso saistomų subjektų kontrolę.

19. Vartotojas – fizinis asmuo, veikiantis komercinėje veikloje, kuriai taikomas šis įstatymas, siekdamas su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusių tikslų (vartojimo tikslų).

20. Vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

21. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „elektroninės prekyvietės paslauga“, „elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas“, „funkcionalumas“, „patvarumas“, „prekė“ ir „produktų reitingas“ yra suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Civiliniame kodekse.