2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Civilinio ginčo šalis – civiliniame ginče dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas.

2. Civilinis ginčas – ginčas, kuris yra ar gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

3. Civilinių ginčų mediacijos paslaugų administratorius (toliau – mediacijos paslaugų administratorius) – viešasis arba privatusis juridinis asmuo, kuris rekomenduoja ar skiria civilinių ginčų mediatorius, siūlo ar nustato civilinių ginčų mediacijos taisykles, administruoja šios mediacijos išlaidas, suteikia patalpas, kuriose atliekama ši procedūra, ir (arba) teikia kitas su civilinių ginčų mediacija susijusias paslaugas.

4. Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių narių vykdomą neteisminę mediaciją, yra profesinė veikla.

5. Mediatorius – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda civilinio ar administracinio ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

6. Neteisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nesprendžiamo ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą.

7. Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl civilinio ginčo sprendimo.

8. Tarptautinis civilinis ginčas – civilinis ginčas, kurio bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje negu bet kurios kitos šio ginčo šalies valstybėje tą dieną, kurią:

1) civilinio ginčo šalys sudaro susitarimą dėl mediacijos taikymo;

2) teismas, kai tai numatyta teisės aktuose, nurodo taikyti mediaciją;

3) pagal teisės aktus atsiranda pareiga taikyti mediaciją;

4) teismas pasiūlo civilinio ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti mediacijos būdu.

9. Teisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje.

10. Taikant šio įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, tarptautiniu civiliniu ginču taip pat laikomas civilinis ginčas, kuriam išspręsti po tarp civilinio ginčo šalių įvykusios mediacijos inicijuojamas teismo ar arbitražo procesas kitoje valstybėje negu ta, kurioje yra civilinio ginčo šalių nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė šio straipsnio 8 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytą dieną.

11. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „administracinis ginčas“ reiškia ginčą, nagrinėjamą administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, arba ginčą, nagrinėjamą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, o šiame įstatyme vartojama sąvoka „administracinio ginčo šalys“ – pareiškėją (skundą (prašymą, pareiškimą) padavusį administraciniam teismui ar Lietuvos administracinių ginčų komisijai subjektą) ir atsakovą (viešojo administravimo subjektą, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami administraciniam teismui ar Lietuvos administracinių ginčų komisijai).