52 straipsnis. Studijų sistemos sandara ir aukštojo mokslo kvalifikacijos

1. Studijų sistemos sandara:

1) pakopinės studijos – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį, kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti;

2) profesinės studijos – kvalifikacijai įgyti ir pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.

2. Pakopinės studijos gali būti šių pakopų: trumpoji – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti, pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti.

3. Trumposios pakopos studijos grindžiamos profesine praktika. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas.

4. Pirmosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne žemesnio kaip patenkinamo lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pirmosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip patenkinamo lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, baigusiems universitetines studijas, – bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka antrojoje studijų pakopoje.

5. Antrosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Antrosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro, baigusiems universitetines studijas, – magistro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) universiteto nustatyta tvarka tęsti studijas doktorantūroje.

6. Pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje gali būti suteikiamas teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis. Studijas teologijos licenciato kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai.

7. Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti universitetines pirmosios ir antrosios pakopų studijas.

8. Trečiosios pakopos studijos grindžiamos ne žemesnio kaip labai gero lygio tam tikros mokslo (meno) krypties moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos kartu su doktorantūros teisės neturinčiomis mokslo ir studijų institucijomis ar įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.

9. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra nustatomas atliekant šio įstatymo 751 straipsnio 2 dalyje nurodytą kas penkerius metus atliekamą ekspertinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygis yra nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą, remiantis taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos kokybės, ekonominio ir socialinio poveikio, veiklos perspektyvumo kriterijais, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis apskaičiuojamas nustačius mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos kokybės vertinimo balų reikšmes pagal atitinkamas mokslo (meno) kryptis ir vertinamas pagal penkių balų skalę, kur 5 balai reiškia, kad vykdomi puikaus lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 4 balai reiškia, kad vykdomi labai gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 3 balai reiškia, kad vykdomi gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 2 balai reiškia, kad vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra patenkinamas, 1 balas reiškia, kad vykdomi žemo lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 0 balų reiškia, kad nevykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla. Jeigu nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kurioje įvertintos mokslo (meno) krypties moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla atitiktų šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministras Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali nustatyti vienoje ar keliose mokslo ir studijų institucijose tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemones. Šios priemonės įgyvendinamos vadovaujantis šio įstatymo 831 straipsnio nuostatomis. Tai pačiai aukštajai mokyklai antrą kartą tos pačios mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemonės gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 5 metų. Sudariusios specialiąsias sutartis, aukštosios mokyklos gali vykdyti studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas studijuoti pagal tų mokslo (meno) krypčių, dėl kurių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo susitarta, studijų programas. Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, atliekamas pakartotinis tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimas. Jeigu atlikus pakartotinį mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą paaiškėja, kad aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veikla neatitinka šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla nebegali vykdyti studentų priėmimo į aukštąją mokyklą studijuoti pagal tos krypties ir pakopos studijų programą.

10. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija. Kvalifikaciją suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Aukštojo mokslo kvalifikacijų atitiktį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygiams nustato Vyriausybė.

11. Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios pakopos studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, siūlymus.

12. Profesinės studijos yra medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra, taip pat kitų Vyriausybės nustatytų krypčių studijos.

13. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotosios aukštosios mokyklos. Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas.

14. Įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos priskyrimą atitinkamai studijų krypčiai, kai studijų kryptis išsilavinimo dokumentuose nenurodyta, atlieka kvalifikaciją suteikusi aukštoji mokykla, jeigu tokios mokyklos nėra arba išsilavinimas įgytas užsienyje, – konsultacijas dėl priskyrimo atitinkamai studijų krypčiai teikia Studijų kokybės vertinimo centras.