11 straipsnis. Mokėjimo įstaigos teisė teikti mokėjimo paslaugas kitose valstybėse narėse

1. Mokėjimo įstaiga turi teisę šiame straipsnyje nustatyta tvarka teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, per tarpininką ar neįsteigusi filialo.

2. Mokėjimo įstaiga, siekdama teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama savo pavadinimą, adresą, licencijos numerį, valstybę narę, kurioje planuoja teikti mokėjimo paslaugas, ir numatomas teikti mokėjimo paslaugas, o jeigu ketina teikti mokėjimo paslaugas įsteigusi filialą kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucijai turi pranešti ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą informaciją apie veiklą kitoje valstybėje narėje, pateikti filialo organizacinės struktūros aprašymą, filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis ir įsipareigojimo vykdyti filialo patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą. Jeigu mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje planuojama teikti per tarpininką, priežiūros institucijai taip pat turi būti pateikiama šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Kai mokėjimo įstaiga ketina veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui kitoje valstybėje narėje, ji apie tai priežiūros institucijos nustatyta tvarka praneša priežiūros institucijai. Detalią pranešimo apie ketinimą teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje, veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šioje dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

3. Priežiūros institucija mokėjimo įstaigos pateiktą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per vieną mėnesį nuo visos informacijos gavimo dienos turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Mokėjimo įstaigai turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

4. Jeigu mokėjimo įstaiga jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje, kitų jos filialų toje valstybėje narėje steigimui šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma.

5. Jeigu priežiūros institucijos atliktas mokėjimo įstaigos vertinimas, atsižvelgus į kitos valstybės narės nuomonę ir pateiktą informaciją, yra neigiamas, priežiūros institucija privalo atsisakyti įtraukti mokėjimo įstaigos filialą ar tarpininką į šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą arba išbraukti jį iš šio sąrašo, jeigu mokėjimo įstaigos filialas ar tarpininkas į šį sąrašą jau yra įtrauktas.

6. Priežiūros institucija sprendimą dėl mokėjimo įstaigos filialo ar tarpininko įtraukimo į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą ar sprendimą dėl leidimo mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo privalo priimti ir apie jį pranešti kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir mokėjimo įstaigai per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos pateiktu vertinimu dėl mokėjimo įstaigos ketinimo teikti mokėjimo paslaugas įsteigus filialą, per tarpininką ar neįsteigus filialo kitoje valstybėje narėje, kartu su jos sprendimu kitos valstybės narės priežiūros institucijai turi būti nurodyti nesutikimo motyvai.

7. Mokėjimo įstaigos filialas, tarpininkas turi teisę pradėti teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje po to, kai jie įtraukiami į šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą. Apie įtraukimą į šį sąrašą priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo įtraukimo į sąrašą dienos praneša mokėjimo įstaigai.

8. Mokėjimo įstaiga gali pradėti teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo nuo tos dienos, kai priežiūros institucija praneša mokėjimo įstaigai apie sprendimą leisti mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje.

9. Mokėjimo įstaiga privalo pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka datą, kurią ji pradeda teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą ar per tarpininką, o priežiūros institucija šią informaciją privalo persiųsti kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

10. Mokėjimo įstaiga apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų pasikeitimus, taip pat apie naujus tarpininkus, filialus ar kitus asmenis, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas kitoje valstybėje narėje, privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai. Tokiu atveju taikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Priežiūros institucija, gavusi iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie tai, kad mokėjimo įstaiga, teikianti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo, per įsteigtą filialą ar pasitelktą tarpininką, nesilaiko kitos valstybės narės teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą (ES) 2015/2366, nuostatų, įvertina ją ir, siekdama užtikrinti, kad mokėjimo įstaiga nebepažeistų šių teisės aktų reikalavimų, nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių. Priežiūros institucija apie šių priemonių taikymą praneša kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir kitų susijusių valstybių narių priežiūros institucijoms.

12. Priežiūros institucija kitos valstybės narės priežiūros institucijai teikia jos prašomą informaciją, ypač apie mokėjimo įstaigos, teikiančios mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo, mokėjimo įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo, jos pasitelkto tarpininko padarytus ar įtariamus pažeidimus, o visą kitą svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie tai, ar mokėjimo įstaiga turi buveinę ir vykdo mokėjimo paslaugų teikimo veiklą Lietuvos Respublikoje, teikia savo iniciatyva.

13. Priežiūros institucija pagal šiame straipsnyje, išskyrus jo 14 dalį, nustatytus reikalavimus bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 28 straipsnio 5 dalyje, nustatyta tvarka.

14. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūrą ir taikydama poveikio priemones mokėjimo įstaigai, teikiančiai mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigus filialą, per tarpininką ar neįsteigus filialo, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustatyta tvarka.