2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius:

1) yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose;

2) skirta mokėjimo operacijoms atlikti;

3) priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.

2. Elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus, įskaitant elektroninių pinigų žetonus, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją kartu, vartojama sąvoka „licencija“).

3. Elektroninių pinigų įstaigos filialas (toliau – filialas) – juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis elektroninių pinigų įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas elektroninių pinigų įstaigos funkcijas arba jų dalį. Visos veiklos vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė elektroninių pinigų įstaiga, turinti pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, laikomos vienu filialu.

4. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas – kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte.

5. Elektroninių pinigų įstaigos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, teikiantys mokėjimo paslaugas elektroninių pinigų įstaigos vardu.

6. Elektroninių pinigų leidėjas – šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytas asmuo.

7. Elektroninių pinigų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, įsigiję ir turintys elektroninių pinigų.

8. Glaudus ryšys – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 38 punkte.

9. Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

10. Kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga – kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas, licencija ar kitas dokumentas, kuriais suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus visose valstybėse narėse.

11. Kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte.

12. Neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis – elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, apskaičiuotas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį.

13. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaiga – užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas, licencija ar kitas dokumentas, kuriais suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus toje užsienio valstybėje.

14. Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas – užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos struktūrinis padalinys, kuriam išduota užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo licencija.

15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme.