2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Privalomasis nurodymas – atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir jo įteikimo tvarką nustato šiame įstatyme nurodytos institucijos vadovas.

2. Statybos valstybinės priežiūros pareigūnai – Inspekcijos valstybės tarnautojai, įgalioti atlikti šiame įstatyme ir kituose statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas.

3. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros pareigūnai – Inspekcijos valstybės tarnautojai, įgalioti atlikti šiame įstatyme ir kituose teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas.

4. Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai – Inspekcijos valstybės tarnautojai, įgalioti atlikti šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkcijas.

5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.