12 straipsnis. Jurisdikcija ir teritoriškumas

1. Identifikuojant kibernetinio saugumo subjektus laikoma, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklauso:

1) subjektai, registruoti Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

a) viešojo administravimo subjektus, kurie yra įsteigti kitos valstybės;

b) šios dalies 3 punkte nurodytus subjektus, kurių pagrindinė buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje;

2) viešojo administravimo subjektai, kuriuos Lietuvos Respublika įsteigė kitose valstybėse;

3) DNS paslaugų teikėjai, aukščiausio lygio domenų vardų registravimo paslaugas teikiantys subjektai, domenų vardų registravimo paslaugas teikiantys subjektai, debesijos paslaugų teikėjai, duomenų centrų paslaugų teikėjai, paskirstytojo turinio teikimo tinklo paslaugų teikėjai, valdomų paslaugų teikėjai, valdomų kibernetinio saugumo paslaugų teikėjai, elektroninių prekyviečių, interneto paieškos sistemų ar socialinio tinklo paslaugų platformų paslaugų teikėjai, kurių pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje;

4) viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, teikiantys šias paslaugas Lietuvos Respublikoje.

2. Laikoma, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, jeigu su kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėmis susiję sprendimai yra priimami Lietuvos Respublikoje. Jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje priimami tokie sprendimai, nenustatoma arba tokie sprendimai Europos Sąjungoje nepriimami, laikoma, kad pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, kai Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės. Jeigu nenustatoma Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje įgyvendinamos kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės, laikoma, kad pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, jeigu subjektas Lietuvos Respublikoje turi padalinį, kuriame dirba daugiausia jo darbuotojų Europos Sąjungoje.

3. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas subjektas nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, bet teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje, jis privalo paskirti Europos Sąjungoje įsisteigusį fizinį arba juridinį asmenį veikti tik DNS paslaugų teikėjo, aukščiausio lygio domenų vardų registravimo paslaugas teikiančio subjekto, domenų vardų registravimo paslaugas teikiančio subjekto, debesijos paslaugų teikėjo, duomenų centro paslaugų teikėjo, paskirstytojo turinio teikimo tinklo paslaugų teikėjo, valdomų paslaugų teikėjo, valdomų kibernetinio saugumo paslaugų teikėjo, elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjo, interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo arba socialinio tinklo paslaugų platformų paslaugų teikėjo, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, vardu, į kurį Nacionalinis kibernetinio saugumo centras gali kreiptis vietoj subjekto dėl to subjekto pareigų atlikimo pagal šį įstatymą (toliau – atstovas) Europos Sąjungoje. Šioje dalyje nurodytas atstovas turi būti įsisteigęs vienoje iš tų Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose siūlomos paslaugos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas subjektas skiria atstovą Lietuvos Respublikoje arba jo nepaskiria, bet teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje, laikoma, kad toks subjektas priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.