2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šis įstatymas taikomas:

1) kredito sutartims, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise;

2) kredito sutartims, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti teisę į žemės arba kito esamo ar projektuojamo nekilnojamojo turto nuosavybę;

3) sutartims ar jų grupei, pagal turinį ir (arba) sudarymo tikslą priskirtinoms šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kredito sutartims.

2. Šis įstatymas netaikomas:

1) kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas ne kredito gavėjams;

2) kredito sutartims, pagal kurias darbdavys, kai kredito teikimo veikla sudaro nepagrindinę jo veiklos dalį, suteikia darbuotojams kreditą be palūkanų arba už mažesnę negu rinkoje vyraujanti bendros kredito kainos metinę normą ir kurios nėra siūlomos visuomenei;

3) kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas be palūkanų ir jokių kitų mokesčių, išskyrus tuos, kuriais padengiamos tiesiogiai su kredito užtikrinimu susijusios išlaidos;

4) sąskaitos kreditavimo sutartims, kai kreditas turi būti grąžintas per vieną mėnesį;

5) kredito sutartims, kurios yra sudaromos pagal susitarimą, pasiektą teisme arba viešojo administravimo institucijoje;

6) kredito sutartims, kurios sudaromos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;

7) kitoms, negu šios dalies 6 punkte nurodytos, kredito sutartims, pagal kurias teisės aktų nustatytais atvejais, kai siekiama bendro intereso, tam tikrai ribotai visuomenės daliai suteikiamas kreditas taikant mažesnę negu rinkoje vyraujanti palūkanų normą arba visai nemokant palūkanų, arba kitomis sąlygomis, kurios būtų palankesnės kredito gavėjui negu rinkoje vyraujančios sąlygos, ir taikant ne didesnę negu rinkoje vyraujanti palūkanų normą, išskyrus šio įstatymo 4 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus, kurie taikomi šiame punkte nurodytoms kredito sutartims;

8) kredito sutartims, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu ir kurioms netaikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punktas.

3. Kai kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas ir kredito gavėjas susitaria dėl atidėto mokėjimo, kredito grąžinimo metodo pakeitimo arba kitokių kredito restruktūrizavimo būdų, kai kredito gavėjas nebevykdo savo įsipareigojimų pagal galiojančią su tuo pačiu kredito davėju ir (arba) paskolos davėju sudarytą kredito sutartį arba netinkamai juos vykdo ir buvo imtasi šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų priemonių, tokiai kredito sutarčiai netaikomi šio įstatymo 8, 12, 13 straipsniai, jeigu:

1) yra pagrindas manyti, kad tokia kredito sutartis padės išvengti skolų išieškojimo dėl įsipareigojimų pagal galiojančią kredito sutartį nevykdymo;

2) tokia kredito sutartimi kredito gavėjui nebūtų nustatyta didesnė kredito palūkanų norma negu ta, kuri nustatyta galiojančioje kredito sutartyje, išskyrus kredito palūkanų normos padidėjimą dėl kintamos palūkanų normos dalies pasikeitimo.

TAR pastaba. 3 dalies nuostatos taikomos kredito sutarčių, sudarytų iki įstatymo Nr. XIII-1476 įsigaliojimo dienos (2019-01-01), pakeitimams.