100 straipsnis. Pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos

1. Formuojant Europos Sąjungos pirkimų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos pirkimų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės pirkimų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, pagal savo nuostatus atsakinga už pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, politikos formavimą.

2. Pirkimų politiką įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnyba.

3. Pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems šie įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją. Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojančių ir (ar) audituojančių viešųjų juridinių asmenų vykdant pirkimų priežiūrą priimami sprendimai, atliekami vertinimai neturi prieštarauti rekomendacijoms, gairėms, rašytinėms konsultacijoms ar kitiems metodiniams dokumentams, kuriuos parengė Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą funkciją.

4. Mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų tiekėjų susitarimų, kuriais iškreipiama pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurencija, nustatymo klausimais perkančiuosius subjektus konsultuoja ir metodinę pagalbą teikia Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

5. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų interesų konfliktų nustatymo gaires rengia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

6. Informaciją į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų subjektų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių teikia valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją ir kiti asmenys, išduodantys dokumentus, susijusius su šioje dalyje nurodytų straipsnių nuostatų taikymu. Teikiant šią informaciją negali būti atskleidžiama konfidenciali informacija ir turi būti užtikrinama asmens duomenų apsauga pagal įstatymų reikalavimus.

7. Sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 112 straipsnio 2 dalį, kopijas per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą Viešųjų pirkimų tarnybai teikia Nacionalinė teismų administracija.

8. Perkančiųjų subjektų neatlygintiną prieigą prie dokumentų ar informacijos, patvirtinančios tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia tokius duomenis tvarkančios pagal mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 8 dalį į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą sąrašą įtrauktos institucijos.

9. Duomenis apie pirkimo sutarčių ir vidaus sandorių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

10. Šio įstatymo 50 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar perkančiojo subjekto, veikiančio gynybos srityje, ketinama sudaryti pirkimo sutartis keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal perkančiojo subjekto kreipimąsi teikia kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais. Perkančiųjų subjektų, veikiančių gynybos srityje, atliekamiems pirkimams atitikties dėl nacionalinio saugumo interesų vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunktyje, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu.