2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Architektūros įstatymo 2 straipsnis
1. Architektas – fizinis asmuo, turintis šiame įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį išsilavinimą.
2. Architekto profesinė patirtis – architekto kvalifikacijos atestatui gauti reikalinga patirtis, įgyjama vykdant architekto veiklą.
3. Architektūra – funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas.
4. Architektūrinė idėja – grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai statinio architektūros sprendiniai, pateikiami projektiniuose pasiūlymuose.
5. Atestuotas architektas – architektas, turintis architekto kvalifikacijos atestatą.
6. Urbanistika – architektūros šaka, kurios pagrindiniai objektai – urbanizuotų (urbanizuojamų) teritorijų, urbanistinių kompleksų erdvinė aplinka, urbanistinė struktūra, urbanistinė erdvė ir ją formuojantys užstatymo sprendiniai.
7. Urbanistinė erdvė – tam tikras kultūrines, socialines, ekonomines funkcijas turinti žmogaus sukurta erdvė, apibūdinama meniniais erdvės formavimo principais ir parametrais.
8. Urbanistinė idėja – grafiškai, vizualiai atvaizduoti meniniai urbanistinės struktūros ir urbanistinės erdvės formavimo sprendiniai, pateikiami teritorijos vystymo koncepcijoje.
9. Urbanistinė struktūra – gyvenamųjų vietovių struktūrinių elementų išdėstymo ir funkcionavimo ypatumų visuma.
10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme.