19 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimas
JANĮ 19 str. · Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnis
1. Dėl pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo teismas priima nutartį.
2. Pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta.
3. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priimti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo jos kopiją išsiunčia:
1) juridiniam asmeniui;
2) kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo;
3) antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto;
4) Lietuvos bankui, jeigu nemokumo byla iškelta Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams ar juridiniam asmeniui, kuris yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše;
5) Turto arešto aktų registro informacinės sistemos tvarkytojui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos;
6) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančiai institucijai.
4. Nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.
5. Teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.