23 straipsnis. Įkrovimo prieigų planavimas ir plėtra
Alternatyviųjų degalų įstatymo 23 straipsnis
1. Iki 2030 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikoje turi būti įrengta 60 000 įkrovimo prieigų, iš jų 6 000 viešai prieinamų įkrovimo prieigų.
2. Didesnės kaip 50 kW atiduodamosios galios viešai prieinamos įkrovimo prieigos pirmiausia turi būti įrengiamos Lietuvos didžiuosiuose miestuose, taip pat šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių transeuropinio transporto tinklo (toliau – TEN-T) pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui.
3. Įrengtos viešai prieinamos įkrovimo stotelės, skirtos elektromobiliams įkrauti, turi atitikti elektromobilių naudojimo mastą ir teikti šioms transporto priemonėms įkrauti pakankamą atiduodamąją galią laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Už elektromobilių naudojimo masto ir šioms transporto priemonėms įkrauti pakankamos atiduodamosios galios duomenų stebėseną yra atsakinga Susisiekimo ministerija.
4. Kai įkrovimo stotelė turi kelias skirtingos galios įkrovimo prieigas, jai taikomi reikalavimai, keliami jos didžiausios atiduodamosios galios įkrovimo prieigai.
5. Viešai prieinamos įkrovimo prieigos, skirtos elektromobiliams įkrauti, turi būti įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui, arba ne didesniu kaip 3 km atstumu nuo artimiausio išvažiavimo iš TEN-T kelio laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 4–11 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų atstumų tarp Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių narių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančiuose keliuose įrengiamų viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skirtų elektromobiliams įkrauti, laikymosi pagal Reglamento (ES) 2023/1804 3 straipsnio 11 dalį principai ir atvejai, kai gali būti taikomos šio reglamento 3 straipsnio 7–10 dalyse nurodytos išimtys, yra nustatomi energetikos ministro ir susisiekimo ministro tvirtinamame elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo ir įkrovimo prieigų plėtros Lietuvoje veiksmų plane.
6. Šalia valstybinės reikšmės kelių, priklausančių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui, arba ne didesniu kaip 3 km atstumu nuo artimiausio išvažiavimo iš TEN-T kelio Reglamento (ES) 2024/1679 II priede nustatytuose miestų transporto mazguose, saugiose ir apsaugotose stovėjimo aikštelėse turi būti įrengtas minimalus skaičius viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skirtų sunkiosioms elektrinėms transporto priemonėms įkrauti, laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 4 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Reglamento (ES) 2023/1804 4 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nustatytų atstumų tarp Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių narių TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančiuose keliuose įrengiamų viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skirtų sunkiosioms elektrinėms transporto priemonėms įkrauti, laikymosi pagal Reglamento (ES) 2023/1804 4 straipsnio 9 dalį principai ir atvejai, kai gali būti taikomos šio reglamento 4 straipsnio 4–7 dalyse nurodytos išimtys, yra nustatomi elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo ir įkrovimo prieigų plėtros Lietuvoje veiksmų plane.
7. Viešai prieinamos įprastos galios įkrovimo prieigos įrengiamos Lietuvos miestuose šalia daugiabučių gyvenamųjų namų, sudarant galimybę juose gyvenantiems elektromobilių naudotojams įkrauti elektromobilius visą parą.
8. Minimalaus viešai prieinamų įkrovimo prieigų skaičiaus ir reikiamos infrastruktūros įdiegimo naujai statomų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų namų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų teritorijose reikalavimai nustatomi aplinkos ministro nustatyta tvarka.
9. Savivaldybių administracijos užtikrina, kad įkrovimo prieigų operatoriai, įrengiantys elektromobiliams įkrauti skirtas viešai prieinamas įkrovimo prieigas, numatytas šio straipsnio 13 dalyje nurodytuose planuose, būtų atrenkami viešojo konkurso būdu ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Už konkursų sąlygų parengimą ir organizavimą yra atsakingos savivaldybių administracijos.
10. Konkursų sąlygos ir įkrovimo prieigų planavimo ir plėtros dokumentai turi būti rengiami konsultuojantis su skirstomųjų tinklų operatoriais ir (ar) perdavimo sistemos operatoriumi, prie kurių valdomų tinklų būtų prijungiamos planuojamos įrengti įkrovimo prieigos, kad būtų įvertintas elektros tinklų galios didinimo galimybių ir plėtros poreikis.
11. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija priima sprendimą dėl viešai prieinamos įkrovimo prieigos operatoriaus veiklos vykdymo.
12. Elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo ir įkrovimo prieigų plėtros Lietuvoje veiksmų plane turi būti numatyta:
1) elektrinių kelių transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų plėtros tikslai, prioritetinės kryptys, terminai, reikalavimai ir išimtys;
2) planuojamas elektrinių kelių transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų skaičiaus didėjimas;
3) prognozuojamas elektrinių kelių transporto priemonių elektros energijos suvartojimas ir elektros energijos tinklų plėtros poreikis;
4) nustatytų tikslų įgyvendinimo priemonės;
5) rekomendacijos dėl platesnio elektrinių kelių transporto priemonių naudojimo skatinimo ir jų įkrovimo prieigų įrengimo, siekiant užtikrinti efektyviausią elektros energijos tinklų panaudojimą.
13. Savivaldybės taryba arba jos įgaliota institucija patvirtina su Susisiekimo ministerija suderintus savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose iki 2030 metų numatomų įrengti viešai prieinamų įkrovimo prieigų planus. Šiuose planuose turi būti numatytos prioritetinės vietos viešai prieinamoms įkrovimo prieigoms įrengti. Planai turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metus ir skelbiami savivaldybių interneto svetainėse.
14. Savivaldybių administracijos iki kiekvienų kalendorinių metų vasario 1 dienos teikia Susisiekimo ministerijai informaciją apie savivaldybės teritorijoje esamas ir įgyvendinant šio straipsnio 13 dalies nuostatas savivaldybės iniciatyva planuojamas įrengti viešai prieinamas įkrovimo prieigas, taip pat informaciją apie savivaldybės teritorijoje įrengtas elektrinėms viešojo transporto priemonėms (išskyrus troleibusus) įkrauti skirtas įkrovimo prieigas.
15. Susisiekimo ministerija ir Energetikos ministerija kiekvienais kalendoriniais metais peržiūri ir įvertina elektrinių kelių transporto priemonių įkrovimo prieigų plėtros mastą ir savo interneto svetainėse skelbia apibendrintą informaciją.
16. Energetikos ministras nustato įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros energijos tinklų tvarką ir sąlygas.
17. Neteko galios nuo 2025-12-15
18. Nuo 2023 m. sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose degalinėse turi būti įrengta bent viena viešai prieinama didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 50 kW.
19. Nuo 2023 m. sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose autobusų ir geležinkelio stotyse, oro uostuose ir jūrų uostuose turi būti įrengta bent viena viešai prieinama įkrovimo prieiga.
20. Viešai prieinamos įkrovimo prieigos privalo atitikti Reglamento (ES) 2023/1804 II priede nustatytas technines specifikacijas.
21. Įrengiant viešai prieinamas įkrovimo prieigas, stebėjimo ir kontrolės tikslais turi būti įrengiamos išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos.
22. Elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius ir (ar) elektros energijos perdavimo sistemos operatorius yra atsakingi (-as) už įkrovimo prieigų prijungimą prie elektros energijos tinklų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka.
23. Pagal elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus ir elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus duomenis Taryba, laikydamasi Reglamento (ES) 2023/1804 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų ir reikalavimų, įvertina potencialų abikrypčio įkrovimo indėlį į išlaidų mažinimą ir elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos sistemoje masto didėjimą ir šio vertinimo rezultatus skelbia savo interneto svetainėje.
24. Pagal elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus ir elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus duomenis, prireikus pasitelkusi kitas institucijas, Taryba, laikydamasi Reglamento (ES) 2023/1804 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų, atlieka šio reglamento 15 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimus ir jų rezultatus skelbia savo interneto svetainėje.
25. TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančių Lietuvos oro uostų valdytojai turi užtikrinti elektros tiekimą oro uoste stovintiems orlaiviams laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų terminų, reikalavimų ir išimčių. Šie reikalavimai netaikomi TEN-T tinklo oro uostams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2023/1804 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.
26. TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančių Lietuvos jūrų uostų valdytojai turi užtikrinti elektros tiekimą nuo kranto jūrų konteinervežiams ir jūrų keleiviniams laivams laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, reikalavimų ir šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių.
27. TEN-T pagrindiniam tinklui ir TEN-T visuotiniam tinklui priklausančių Lietuvos vidaus vandenų uostų valdytojai turi užtikrinti įrenginių, kuriais vidaus vandenų laivams nuo kranto būtų tiekiama elektra, įrengimą laikantis Reglamento (ES) 2023/1804 10 straipsnyje nurodytų terminų.
28. Elektrinių kelių transporto priemonių gamintojai suprantami taip, kaip apibrėžiami 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB, turi užtikrinti, kad pagamintose elektrinėse transporto priemonėse būtų įdiegta tokia transporto priemonės informacinė valdymo sistema, kuri leistų elektrinių kelių transporto priemonių savininkams ir naudotojams, taip pat savininkų ir naudotojų vardu veikiančioms trečiosioms šalims tikruoju laiku nediskriminacinėmis sąlygomis, nemokamai, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, susipažinti su elektrinėje kelių transporto priemonėje sukauptais duomenimis, susijusiais su elektrinės kelių transporto priemonės baterijos būkle, įkrovos būsena, įkrovimo galios parametrais ir baterijos talpa, taip pat elektrinės kelių transporto priemonės buvimo vieta, kai elektrinės kelių transporto priemonės savininkas tokį veiksmą įgalina elektrinės kelių transporto priemonės informacinėje sistemoje.
Alternatyviųjų degalų įstatymas įgyvendina 5 ES teisės aktus (sąrašas).