92 straipsnis. Rinkimų stebėtojai

1. Rinkimų stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju (-ais) rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas (-ai) turi teisę stebėti rinkimus, meras, vicemerai, savivaldybės administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat asmenys, kurių statusas nesuderinamas su rinkimų stebėtojo statusu pagal šio kodekso 26 straipsnio 4 dalį.

2. Rinkimų stebėtojus gali siūlyti:

1) politinės organizacijos ir išsikėlę kandidatai;

2) Lietuvos Respublikoje registruotos nevyriausybinės organizacijos ir tarptautinės organizacijos, kurios vykdo veiklą, susijusią su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;

3) užsienio valstybėms atstovaujantys asmenys;

4) Vyriausioji rinkimų komisija pagal pateiktus prašymus.

3. Politinės organizacijos ir išsikėlę kandidatai, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Prašymai dėl rinkimų stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki paskutinio pirmadienio iki rinkimų dienos (pakartotinio balsavimo atveju – iki paskutinio pirmadienio iki pakartotinio balsavimo dienos), išskyrus atvejus, kai būtina pakeisti asmenį, dėl objektyvių priežasčių negalintį būti rinkimų stebėtoju.

4. Rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda:

1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkimų apygardose, visoje savivaldybės teritorijoje, specialiuose balsavimo punktuose, rinkimų apylinkėse;

2) apygardos, savivaldybės rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje atitinkamos rinkimų apygardos, savivaldybės teritorijoje arba tos apygardos, savivaldybės konkrečiose rinkimų apylinkėse;

3) balsavimo komisija – Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.

5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių organizacijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi.

6. Rinkimų komisijos gali atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją arba panaikinti rinkimų stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją, įstatymus, kyla įtarimų, kad užsienio valstybei ar tarptautinei organizacijai atstovaujančio subjekto pasiūlytas asmuo gali veikti užsienio valstybės, pripažintos kaip keliančios grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, interesais, taip pat jeigu jis nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų arba šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų. Rinkimų stebėtojo registravimas gali būti panaikintas jį įregistravusios rinkimų komisijos arba aukštesnės rinkimų komisijos pirmininko. Rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba apie registravimo panaikinimą. Rinkimų stebėtojų įgaliojimai pasibaigia po 7 dienų, kai paskelbiami galutiniai rinkimų rezultatai.

7. Rinkimų stebėtojams rinkimų apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudaromos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi šiame kodekse nustatyti dokumentai.

8. Rinkimų stebėtojai turi teisę:

1) stebėti atitinkamos rinkimų komisijos posėdžius;

2) stebėti pasirengimą balsavimui, balsavimo procesą, įskaitant biuletenių išdavimą, balsų skaičiavimą ir rezultatų nustatymą;

3) susipažinti su tos rinkimų komisijos, į kurią atvyko stebėti rinkimų, balsų skaičiavimo protokolu;

4) fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą. Siekiant užfiksuoti galimus šio kodekso pažeidimus, galima juos fotografuoti, daryti jų vaizdo ir garso įrašus be asmens sutikimo, šias nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus, kurių valdytojas yra rinkimų stebėtojas ir kurie turi būti tvarkomi tik galimų šio kodekso pažeidimų fiksavimo tikslais, iš karto perduodant atitinkamai rinkimų komisijai ir (ar) policijai;

5) kreiptis į atitinkamą rinkimų komisiją, jos pirmininką, narius, darbuotojus dėl galimų šio kodekso pažeidimų su prašymu juos pašalinti, pateikti pastabas rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir gauti tokio protokolo kopiją.

9. Rinkimų stebėtojai, įgyvendindami savo teises, negali daryti poveikio rinkimams ar jų rezultatams, piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis ar rinkimų stebėtojo statusu. Rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimus, vykdyti rinkimų agitaciją, stebėdami rinkimus, ir viešai skleisti visuomenę klaidinančią ir (ar) melagingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją. Už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.