10 straipsnis. Galimo neigiamo poveikio prevencija

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui, kuris buvo nustatytas arba turėjo būti nustatytas pagal 8 straipsnį, arba, jeigu prevencija yra neįmanoma arba jos neįmanoma iškart įgyvendinti, tokį galimą neigiamą poveikį tinkamai sušvelnintų pagal 9 straipsnį ir šį straipsnį.

Siekiant nustatyti pirmoje pastraipoje nurodytas tinkamas priemones, deramai atsižvelgiama į:

a) tai, ar galimą neigiamą poveikį gali sukelti tik įmonė; ar tą poveikį savo veiksmais ar neveikimu gali bendrai sukelti įmonė ir patronuojamoji įmonė arba verslo partneris; ir ar jį gali sukelti tik įmonės verslo partneris veiklos grandinėje;

b) tai, ar galimas neigiamas poveikis gali būti padarytas vykdant patronuojamosios įmonės, tiesioginio verslo partnerio arba netiesioginio verslo partnerio veiklą, ir

c) įmonės pajėgumą daryti įtaką verslo partneriui, kuris gali sukelti arba bendrai sukelti galimą neigiamą poveikį.

2. Iš įmonių reikalaujama, kai aktualu, imtis šių tinkamų priemonių:

a) prireikus atsižvelgiant į reikiamų prevencinių priemonių pobūdį ar sudėtingumą, nepagrįstai nedelsiant parengti ir įgyvendinti prevencinių veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti pagrįsti ir aiškūs tinkamų priemonių įgyvendinimo terminai ir kokybiniai bei kiekybiniai pažangos vertinimo rodikliai. Įmonės gali rengti savo veiksmų planus bendradarbiaudamos pramonės ar daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų srityje. Prevencinių veiksmų planas pritaikomas pagal įmonių veiklą ir veiklos grandinę;

b) siekti tiesioginio verslo partnerio sutartinių garantijų, kad jis užtikrintų įmonės elgesio kodekso ir, prireikus, prevencinių veiksmų plano laikymąsi, be kita ko, nustatant atitinkamas savo partnerių sutartines garantijas tokiu mastu, kiek jų veikla yra įmonės veiklos grandinės dalis. Jei gaunama tokių sutartinių garantijų, taikoma 5 dalis;

c) daryti reikiamas finansines ar nefinansines investicijas, jų koregavimus ar atnaujinimus, pavyzdžiui, investuoti į įrangą, gamybą ar kitos veiklos procesus ir infrastruktūrą;

d) atlikti būtinus pačios įmonės verslo plano, bendrų strategijų ir veiklos, įskaitant pirkimo praktiką, projektavimą ir platinimo praktiką, pakeitimus arba patobulinimus;

e) teikti tikslinę ir proporcingą paramą MVĮ, kuri yra įmonės verslo partnerė, kai tai būtina atsižvelgiant į MVĮ išteklius, žinias ir apribojimus, be kita ko, teikiant gebėjimų stiprinimo, mokymo ar modernizavimo valdymo sistemas arba užtikrinant prieigą prie jų, ir, jei elgesio kodekso arba prevencinių veiksmų plano laikymasis keltų pavojų MVĮ gyvybingumui, teikiant tikslinę ir proporcingą finansinę paramą, pavyzdžiui, tiesioginį finansavimą, lengvatines paskolas, tolesnio tiekimo garantijas arba paramą finansavimui užtikrinti;

f) laikantis Sąjungos teisės, įskaitant konkurencijos teisę, bendradarbiauti su kitais subjektais, be kita ko, siekiant, kai aktualu, padidinti įmonės pajėgumą užkirsti kelią neigiamam poveikiui arba jį sušvelninti, ypač kai jokia kita priemonė nėra tinkama ar veiksminga.

3. Kai aktualu, įmonės gali imtis tinkamų priemonių, papildančių 2 dalyje nurodytas priemones, pavyzdžiui, palaikyti dialogą su verslo partneriu dėl įmonės lūkesčių, susijusių su galimo neigiamo poveikio prevencija ir švelninimu, arba teikti gebėjimų stiprinimo paramą, gaires, administracinę ir finansinę paramą, pavyzdžiui, paskolas ar finansavimą, arba sudaryti sąlygas visu tuo pasinaudoti, atsižvelgiant į verslo partnerio išteklius, žinias ir apribojimus.

4. Dėl galimo neigiamo poveikio, kuriam nebuvo įmanoma užkirsti kelio ar kurio nebuvo įmanoma pakankamai sušvelninti imantis 2 dalyje išvardytų tinkamų priemonių, įmonė gali siekti sutartinių garantijų iš netiesioginio verslo partnerio, kad būtų laikomasi įmonės elgesio kodekso arba prevencinių veiksmų plano. Jei tokių sutartinių garantijų gaunama, taikoma 5 dalis;

5. Kartu su 2 dalies b punkte ir 4 dalyje nurodytomis sutartinėmis garantijomis taikomos tinkamos atitikties tikrinimo priemonės. Tikrindama atitiktį įmonė gali remtis nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimu, be kita ko, pasitelkdama pramonės ar daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas.

Kai iš MVĮ gaunama sutartinių garantijų arba su ja sudaroma sutartis, taikomos sąlygos turi būti teisingos, pagrįstos ir nediskriminacinės. Įmonė taip pat įvertina, ar kartu su iš MVĮ gaunamomis sutartinėmis garantijomis reikėtų taikyti 2 dalies e punkte nurodytas MVĮ skirtas tinkamas priemones. Kai atitikties tikrinimo priemonės taikomos MVĮ, įmonė padengia nepriklausomos trečiosios šalies atliekamo tikrinimo išlaidas. Tuo atveju, kai MVĮ prašo padengti bent dalį nepriklausomo trečiosios šalies tikrinimo išlaidų arba susitarus su įmone, MVĮ gali dalytis tikrinimo rezultatais su kitomis įmonėmis.

6. Dėl 1 dalyje nurodyto galimo neigiamo poveikio, kurio nebuvo galima išvengti arba kurio nebuvo galima tinkamai sušvelninti 2, 4 ir 5 dalyse nustatytomis priemonėmis, įmonė kraštutiniu atveju ir tol, kol minėtas poveikis pašalinamas:

a) neužmezga naujų ar neplėtoja esamų santykių su verslo partneriu, su kuriuo susijęs arba kurio veiklos grandinėje atsirado tas poveikis;

b) kai tai leidžiama pagal jos santykius su atitinkamu verslo partneriu reglamentuojančią teisę, – sustabdo verslo santykius, susijusius su atitinkama veikla, be kita ko, kad pasinaudotų savo svertu arba jį padidintų, ir

c) nepagrįstai nedelsdama priima ir įgyvendina sustiprintą konkretaus neigiamo poveikio prevencinių veiksmų planą, jei galima pagrįstai tikėtis, jog tokios pastangos bus sėkmingos.

Kol galima pagrįstai tikėtis, kad sustiprintas prevencinių veiksmų planas bus sėkmingai įgyvendinamas, vien tolesnis bendradarbiavimo su verslo partneriu faktas įmonei neužtraukia sankcijų pagal 27 straipsnį ar atsakomybės pagal 29 straipsnį.

Prieš sustabdydama verslo santykius, įmonė įvertina, ar yra pagrįstų priežasčių manyti, kad neigiamas tokių veiksmų poveikis bus akivaizdžiai didesnis už tą neigiamą poveikį, kurio nebuvo galima išvengti arba tinkamai sušvelninti. Jei taip, įmonė neprivalo sustabdyti verslo santykių ir turi galėti pranešti kompetentingai priežiūros institucijai apie tinkamai pagrįstas tokio sprendimo priežastis.

Valstybės narės numato galimybę sustabdyti verslo santykius pagal jų įstatymų reglamentuojamas sutartis vadovaujantis pirma pastraipa, išskyrus sutartis, kurias šalys pagal įstatymus privalo sudaryti.

Jei įmonė nusprendžia sustabdyti verslo santykius, ji imasi veiksmų, kad užkirstų kelią sustabdymo poveikiui, jį sušvelnintų arba nutrauktų, pateikia pagrįstą pranešimą verslo partneriui ir nuolat šį sprendimą peržiūri.

Jei įmonė nusprendžia nesustabdyti verslo santykių pagal šį straipsnį, ji stebi galimą neigiamą poveikį ir periodiškai iš naujo vertina savo sprendimą ir tai, ar yra kitų tinkamų priemonių.