25 straipsnis. Priežiūros institucijų įgaliojimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų tinkamus įgaliojimus ir išteklius, kad galėtų atlikti užduotis, joms pavestas pagal šią direktyvą, įskaitant įgaliojimus reikalauti įmonių pateikti informaciją ir atlikti tyrimus dėl 7–16 straipsniuose nustatytų pareigų laikymosi.

2. Priežiūros institucija gali pradėti tyrimą savo iniciatyva arba dėl to, kad jai išreikštas pagrįstas susirūpinimas pagal 26 straipsnį, jeigu ji mano, kad turi pakankamai informacijos, rodančios galimą įmonės pareigų, nustatytų pagal šią direktyvą priimtomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimą.

3. Patikrinimai atliekami laikantis valstybės narės, kurioje atliekamas patikrinimas, nacionalinės teisės ir prieš tai įspėjus įmonę, nebent toks išankstinis įspėjimas kliudytų veiksmingai atlikti patikrinimą. Jeigu priežiūros institucija per savo tyrimą nori atlikti patikrinimą kitos valstybės narės teritorijoje, ji prašo tos valstybės narės priežiūros institucijos pagalbos pagal 28 straipsnio 3 dalį.

4. Jeigu, ėmusis veiksmų pagal 1 ir 2 dalis, priežiūros institucija nustato, kad nesilaikoma pagal šią direktyvą priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų, ji suteikia atitinkamai įmonei tinkamą laikotarpį imtis taisomųjų veiksmų, jei tokie veiksmai yra įmanomi.

Taisomųjų veiksmų vykdymas neužkerta kelio skirti sankcijas arba nustatyti civilinę atsakomybę atitinkamai pagal 27 ir 29 straipsnius.

5. Priežiūros institucijos atlikdamos savo užduotis turi bent šiuos įgaliojimus:

a) įsakyti įmonei:

i) imantis veiksmų arba nutraukiant veiksmus nutraukti pagal šią direktyvą priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų pažeidimus;

ii) nekartoti atitinkamų veiksmų ir

iii) kai tinkama, imtis atitaisymo, proporcingo pažeidimui ir būtino tam, kad pažeidimas būtų nutrauktas;

b) skirti sankcijas pagal 27 straipsnį ir

c) imtis laikinųjų priemonių didelės ir neatitaisomos žalos neišvengiamos rizikos atveju.

6. Priežiūros institucijos naudojasi šiame straipsnyje nurodytais įgaliojimais pagal nacionalinę teisę:

a) tiesiogiai,

b) bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis arba

c) kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas, kurios užtikrina, kad teisių gynimo priemonės būtų veiksmingos ir darytų lygiavertį tiesiogiai priežiūros institucijų nustatytoms sankcijoms poveikį.

7. Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinę teisę kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo turėtų teisę teismine tvarka veiksmingai apskųsti priežiūros institucijos dėl jo priimtą teisiškai privalomą sprendimą.

8. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos saugotų įrašus apie 1 dalyje nurodytus tyrimus, nurodydamos visų pirma jų pobūdį ir rezultatus, taip pat įrašus apie visus vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių imtasi pagal 5 dalį.

9. Priežiūros institucijų sprendimai dėl įmonės atitikties pagal šią direktyvą priimtoms nacionalinės teisės aktų nuostatoms nedaro poveikio įmonės civilinei atsakomybei pagal 29 straipsnį.