8 straipsnis. Realaus ir galimo neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių savo pačių veiklos ar savo patronuojamųjų įmonių veiklos ir, kai tai yra susiję su jų veiklos grandinėmis, savo verslo partnerių veiklos keliamam realiam ir galimam neigiamam poveikiui nustatyti ir įvertinti pagal šį straipsnį.

2. Vykdydamos 1 dalyje nustatytą pareigą, atsižvelgdamos į atitinkamus rizikos veiksnius, įskaitant faktus, situacijas ar aplinkybes verslo partnerio lygmeniu, pavyzdžiui, tai, ar verslo partneris nėra įmonė, kuriai taikoma ši direktyva ar kiti panašūs privalomi tvarumo išsamaus patikrinimo teisės aktai; geografiniu ir kontekstiniu lygmeniu, pavyzdžiui, teisėsaugos lygį, susijusį su neigiamo poveikio rūšimi; ir sektorių, verslo operacijų ir produktų bei paslaugų lygmeniu, įmonės imasi tinkamų priemonių, kad:

a) remdamosi tik pagrįstai prieinama informacija atliktų aprėpties nustatymo tyrimą, kad nustatytų bendras savo veiklos sritis, savo patronuojamųjų įmonių veiklos sritis ir, kiek tai susiję su jų veiklos grandinėmis, savo verslo partnerių veiklos sritis, kuriose neigiamas poveikis yra labiausiai tikėtinas ir būtų didžiausias;

b) remdamosi a punkte nurodyto aprėpties nustatymo tyrimo rezultatais, atliktų išsamų vertinimą tose srityse, kuriose nustatyta, kad neigiamas poveikis yra labiausiai tikėtinas ir gali būti didžiausias.

2a. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalies b punkte nurodyto išsamaus vertinimo tikslais:

a) įmonės galėtų prašyti verslo partnerių pateikti informaciją tik tais atvejais, kai ta informacija yra būtina, o verslo partnerių, kurių darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 5 000 darbuotojų, atveju – tik tada, kai informacijos pagrįstai negalima gauti kitomis priemonėmis;

b) tais atvejais, kai būtiną informaciją galima gauti iš įvairių verslo partnerių, įmonės, kai pagrįsta, pirmiausia tiesiogiai prašytų tokios informacijos to verslo partnerio ar partnerių, iš kurių pusės neigiamas poveikis yra labiausiai tikėtinas;

c) tais atvejais, kai nustatoma, kad neigiamas poveikis yra vienodai tikėtinas ar vienodai didelis keliose srityse, įmonės galėtų pirmiausia atlikti vertinimą tose srityse, kuriose dalyvauja tiesioginiai verslo partneriai.

3. Valstybės narės užtikrina, kad siekiant nustatyti ir vertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą neigiamą poveikį remiantis, kai tikslinga, kiekybine ir kokybine informacija, įmonės turėtų teisę naudotis atitinkamais ištekliais, įskaitant nepriklausomas ataskaitas, skaitmeninius sprendimus, pramonės ir daugiašales suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas ir informaciją, surinktą taikant 14 straipsnyje nurodytą pranešimo mechanizmą ir skundų nagrinėjimo procedūrą.