26 straipsnis. Pagrįstas susirūpinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų teisę bet kuriai priežiūros institucijai lengvai prieinamais kanalais pareikšti pagrįstą susirūpinimą, kai dėl objektyvių aplinkybių jie turi pagrindo manyti, kad įmonė nesilaiko pagal šią direktyvą priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų.

2. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucija pagrįstą susirūpinimą reiškiančių asmenų prašymu imtųsi reikiamų priemonių tinkamam to asmens tapatybės ir jo asmeninės informacijos, kurios atskleidimas pakenktų tam asmeniui, apsaugos užtikrinimui.

3. Jeigu dalykas, dėl kurio pareikštas pagrįstas susirūpinimas, priklauso kitos priežiūros institucijos kompetencijai, tokį pagrįstą susirūpinimą gavusi institucija jį perduoda tai kitai institucijai.

4. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos įvertintų pagrįstą susirūpinimą per tinkamą laikotarpį ir, kai tinkama, vykdytų savo įgaliojimus, kaip nurodyta 25 straipsnyje.

5. Priežiūros institucija, laikydamasi atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų ir Sąjungos teisės, kuo greičiau informuoja 1 dalyje nurodytus asmenis apie vertinimo, atlikto dėl jų pareikšto pagrįsto susirūpinimo, rezultatus ir pateikia su tais rezultatais susijusią argumentaciją. Be to, priežiūros institucija informuoja tokį pagrįstą susirūpinimą pareiškiančius asmenis, kurie pagal nacionalinę teisę turi teisėtą interesą konkrečiu klausimu, apie savo sprendimą priimti arba atmesti prašymą imtis veiksmų, taip pat tolesnių žingsnių ir priemonių aprašymą ir praktinę informaciją apie galimybę pasinaudoti administracinėmis ir teisminės peržiūros procedūromis.

6. Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, pagal šį straipsnį pareiškiantys pagrįstą susirūpinimą ir pagal nacionalinę teisę tuo klausimu turintys teisėtą interesą, turėtų galimybę kreiptis į teismą arba į kitą nepriklausomą ir nešališką viešąją įstaigą, kompetentingą peržiūrėti priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų arba neveikimo procesinį ir materialinį teisėtumą.