Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

23 straipsnis. Įgaliotasis atstovas

Direktyvos (ES) 2024/1760 23 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: ES Leidinių biuro konsoliduota redakcija nuo 2026-03-18 · oficialus tekstas EUR-Lex ↗

1. Valstybės narės reikalauja, kad 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta įmonė, vykdanti veiklą valstybėje narėje, paskirtų savo įgaliotuoju atstovu fizinį arba juridinį asmenį, įsisteigusį arba nuolat gyvenantį vienoje iš valstybių narių, kuriose įmonė vykdo veiklą. Šis paskyrimas įsigalioja, kai jį patvirtina įgaliotasis atstovas.

2. Valstybės narės reikalauja, kad įgaliotasis atstovas arba įmonė praneštų įgaliotojo atstovo vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, elektroninio pašto adresą ir telefono numerį valstybės narės, kurioje įgaliotasis atstovas nuolat gyvena arba yra įsisteigęs, priežiūros institucijai ir, jei skiriasi, kompetentingai priežiūros institucijai, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalyje. Valstybės narės užtikrina, kad įgaliotasis atstovas būtų įpareigotas bet kurioms priežiūros institucijoms paprašius pateikti savo paskyrimo dokumento kopiją valstybės narės valstybine kalba.

3. Valstybės narės reikalauja, kad įgaliotasis atstovas arba įmonė informuotų valstybės narės, kurioje nuolat gyvena arba yra įsisteigęs įgaliotasis atstovas, priežiūros instituciją ir, jei skiriasi, kompetentingą priežiūros instituciją, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalyje, apie tai, kad įmonė yra įmonė, kaip tai suprantama 2 straipsnio 2 dalyje.

4. Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena įmonė savo įgaliotajam atstovui suteiktų įgaliojimus gauti iš priežiūros institucijų pranešimus visais klausimais, svarbiais siekiant laikytis nacionalinės teisės aktų nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkelta ši direktyva, ir užtikrinti tų nuostatų vykdymą. Iš įmonių reikalaujama, kad jos savo įgaliotiesiems atstovams suteiktų reikiamus įgaliojimus ir išteklius bendradarbiauti su priežiūros institucijomis.

5. Kai 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta įmonė nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų pareigų, visos valstybės narės, kuriose ta įmonė vykdo veiklą, turi kompetenciją užtikrinti tokių pareigų vykdymą pagal jų nacionalinę teisę. Valstybė narė, kuri ketina užtikrinti šiame straipsnyje nustatytų pareigų vykdymą, praneša apie tai priežiūros institucijoms per Europos priežiūros institucijų tinklą, sukurtą remiantis 28 straipsniu, kad jų vykdymo neužtikrintų kitos valstybės narės.