20 straipsnis. Papildomos priemonės

1. Valstybės narės, siekdamos teikti informaciją ir paramą įmonėms, jų verslo partneriams ir suinteresuotiesiems subjektams, vienos arba kartu sukuria ir tvarko tam skirtas interneto svetaines, platformas ar portalus. Tai darant ypač daug dėmesio skiriama MVĮ, esančioms įmonių veiklos grandinėse. Tose svetainėse, platformose ar portaluose visų pirma suteikiama prieiga prie:

a) pranešimų turinio ir kriterijų, kuriuos Komisija apibrėžia pagal 16 straipsnio 3 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

b) 18 straipsnyje nurodytų Komisijos gairių dėl savanoriškai taikomų pavyzdinių sutarties sąlygų ir Komisijos pagal 19 straipsnį parengiamų gairių;

c) 21 straipsnyje nurodytos bendros pagalbos tarnybos ir

d) informacijos suinteresuotiesiems subjektams ir jų atstovams apie tai, kaip palaikyti dialogą per visą išsamaus patikrinimo procesą.

2. Nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės gali finansiškai remti MVĮ. Valstybės narės taip pat gali teikti paramą suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis.

3. Komisija gali papildyti valstybių narių taikomas paramos priemones, remdamasi esamais Sąjungos veiksmais, kuriais remiamas išsamus patikrinimas Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse, ir gali parengti naujų priemonių, be kita ko, sudaryti palankias sąlygas pramonės ir daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvoms, kuriomis įmonėms būtų padedama vykdyti savo pareigas.

4. Nedarant poveikio 25, 26 ir 29 straipsniams, įmonės gali dalyvauti pramonės ir daugiašalėse suinteresuotųjų subjektų iniciatyvose, kuriomis padedama įgyvendinti jų pareigas, nurodytas šios direktyvos 7–16 straipsniuose, tiek, kiek tokios iniciatyvos yra tinkamos atitinkamų pareigų įvykdymui remti. Visų pirma, įmonės gali pasinaudoti atitinkama rizikos analize, atlikta įgyvendinant pramonės ar daugiašales suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas arba atlikta tų iniciatyvų narių, arba prie šios analizės prisijungti ir gali imtis veiksmingų tinkamų priemonių pagal tokias iniciatyvas arba prie jų prisijungti, įvertinusios tokių analizių ir priemonių tinkamumą. Tai darydamos įmonės stebi tokių priemonių veiksmingumą ir prireikus toliau imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų savo pareigų vykdymą.

Komisija ir valstybės narės gali palengvinti informacijos apie tokias iniciatyvas ir jų rezultatus sklaidą. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, skelbia gaires, kuriose būtų nustatyti tinkamumo kriterijai ir metodika įmonėms, skirti pramonės programų ir daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų tinkamumui įvertinti.

5. Nedarant poveikio 25, 26 ir 29 straipsniams įmonės gali naudotis nepriklausomos trečiosios šalies atliekamu įmonių jų veiklos grandinėse arba iš tų įmonių gautu trečiosios šalies atliekamu tikrinimu, siekiant padėti vykdyti išsamaus patikrinimo pareigas tiek, kiek toks trečiosios šalies atliekamas tikrinimas yra tinkama priemonė siekiant padėti vykdyti atitinkamas pareigas. Nepriklausomos trečiosios šalies atliekamą patikrinimą gali atlikti kitos įmonės arba jis galėtų būti atliekamas įgyvendinant pramonės ar daugiašalę suinteresuotųjų subjektų iniciatyvą. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojai veikia objektyviai ir visiškai nepriklausomai nuo įmonės, jie neturi patekti į jokius interesų konfliktus, jiems neturi būti daroma tiesioginė ar netiesioginė išorės įtaka ir jie turi susilaikyti nuo bet kokių su jų nepriklausomumu nesuderinamų veiksmų. Atsižvelgiant į neigiamo poveikio pobūdį, jie turi turėti patirties ir kompetencijos aplinkos ar žmogaus teisių klausimais ir būti atskaitingi už savo atliekamo tikrinimo kokybę ir patikimumą.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, paskelbia gaires, kuriose nustatomi tinkamumo kriterijai ir įmonėms skirta trečiosios šalies tikrintojų tinkamumo vertinimo metodika, ir gaires dėl trečiųjų šalių atliekamo tikrinimo tikslumo, veiksmingumo ir vientisumo stebėsenos.