5 straipsnis. Išsamus patikrinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės atliktų rizika pagrįstą išsamų patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse, kaip nustatyta 7–16 straipsniuose (toliau – išsamus patikrinimas), įmonėms atliekant šiuos veiksmus:

a) integruojant išsamų patikrinimą į savo politiką ir rizikos valdymo sistemas pagal 7 straipsnį;

b) nustatant ir vertinant realų arba galimą neigiamą poveikį pagal 8 straipsnį ir, kai būtina, prioritetizuojant galimą ir realų neigiamą poveikį pagal 9 straipsnį;

c) užkertant kelią galimam neigiamam poveikiui ir jį švelninant, taip pat sustabdant realų neigiamą poveikį ir kuo labiau sumažinant jo mastą pagal 10 ir 11 straipsnius;

d) atitaisant realų neigiamą poveikį pagal 12 straipsnį;

e) palaikant prasmingą dialogą su suinteresuotaisiais subjektais pagal 13 straipsnį;

f) nustatant ir taikant pranešimo mechanizmą ir skundų nagrinėjimo procedūrą pagal 14 straipsnį;

g) stebint savo išsamaus patikrinimo politikos ir priemonių veiksmingumą pagal 15 straipsnį;

h) viešai informuojant apie išsamų patikrinimą pagal 16 straipsnį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad išsamaus patikrinimo tikslais įmonės turėtų teisę dalytis ištekliais ir informacija atitinkamose savo įmonių grupėse ir su kitais teisės subjektais.

3. Valstybės narės užtikrina, kad verslo partneris nebūtų įpareigotas atskleisti įmonei, kuri laikosi pagal šią direktyvą nustatytų pareigų, informacijos, kuri yra komercinė paslaptis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/943 2 straipsnio 1 dalyje, nedarant poveikio tiesioginių ir netiesioginių verslo partnerių tapatybės arba esminės informacijos, kurios reikia galimam ar realiam neigiamam poveikiui nustatyti, atskleidimui, kai tai būtina ir tinkamai pagrįsta įmonei siekiant laikytis išsamaus patikrinimo pareigų. Tai nedaro poveikio verslo partnerių galimybei apsaugoti savo komercines paslaptis taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/943 nustatytus mechanizmus. Verslo partneriai niekada neturi būti įpareigoti atskleisti įslaptintą informaciją ar kitą informaciją, kurios atskleidimas keltų pavojų esminiams valstybės saugumo interesams.

4. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės saugotų dokumentus dėl veiksmų, kurių jos ėmėsi siekdamos vykdyti išsamaus patikrinimo pareigas, kad galėtų įrodyti, jog laikėsi reikalavimų, įskaitant patvirtinamuosius dokumentus, bent penkerius metus nuo tokių dokumentų parengimo arba gavimo.

Jeigu pasibaigus pirmoje pastraipoje numatytam saugojimo laikotarpiui tebevyksta teismo ar administracinis procesas pagal šią direktyvą, saugojimo laikotarpis pratęsiamas iki tol, kol klausimas bus išspręstas.