11 straipsnis. Realaus neigiamo poveikio sustabdymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės imtųsi tinkamų priemonių realiam neigiamam poveikiui, kuris yra nustatytas arba turėjo būti nustatytas pagal 8 straipsnį, sustabdyti pagal 9 straipsnį ir šį straipsnį.

Siekiant nustatyti pirmoje pastraipoje nurodytas tinkamas priemones, deramai atsižvelgiama į:

a) tai, ar realų neigiamą poveikį sukėlė tik įmonė; ar tą poveikį savo veiksmais ar neveikimu bendrai sukėlė įmonė ir jos patronuojamoji įmonė arba verslo partneris; ir ar jį sukėlė tik įmonės verslo partneris veiklos grandinėje;

b) tai, ar realus neigiamas poveikis padarytas patronuojamajai įmonei, tiesioginiam verslo partneriui arba netiesioginiam verslo partneriui vykdant veiklą, ir

c) įmonės pajėgumą daryti įtaką verslo partneriui, kuris pats ar bendrai sukėlė realų neigiamą poveikį.

2. Jeigu neigiamo poveikio nedelsiant sustabdyti neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad įmonės tokį poveikį kuo labiau sumažintų.

3. Iš įmonių reikalaujama, kai aktualu, imtis šių tinkamų priemonių:

a) neutralizuoti neigiamą poveikį arba kuo labiau sumažinti jo mastą; tokios priemonės turi būti proporcingos neigiamo poveikio dydžiui ir įmonės dalyvavimui darant neigiamą poveikį;

b) kai būtina, atsižvelgiant į faktą, kad neigiamo poveikio iškart sustabdyti neįmanoma, nepagrįstai nedelsiant parengti ir įgyvendinti taisomųjų veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti pagrįsti ir aiškūs tinkamų priemonių įgyvendinimo terminai ir kokybiniai bei kiekybiniai pažangos vertinimo rodikliai; įmonės gali rengti savo veiksmų planus bendradarbiaudamos pramonės ar daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų srityje; taisomųjų veiksmų planas pritaikomas prie įmonių veiklos ir veiklos grandinių;

c) siekti tiesioginio verslo partnerio sutartinių garantijų, kad jis užtikrintų įmonės elgesio kodekso ir, prireikus, taisomųjų veiksmų plano laikymąsi, be kita ko, nustatant atitinkamas savo partnerių sutartines garantijas tokiu mastu, kiek jų veikla yra įmonės veiklos grandinės dalis. Jei gaunama tokių sutartinių garantijų, taikoma 6 dalis;

d) daryti reikiamas finansines ar nefinansines investicijas, jų koregavimus ar atnaujinimus, pavyzdžiui, investuoti į įrangą, gamybą ar kitos veiklos procesus ir infrastruktūrą;

e) atlikti būtinus pačios įmonės verslo plano, bendrų strategijų ir veiklos, įskaitant pirkimo praktiką, projektavimą ir platinimo praktiką, pakeitimus arba patobulinimus;

f) teikti tikslinę ir proporcingą paramą MVĮ, kuri yra įmonės verslo partnerė, kai tai būtina atsižvelgiant į MVĮ išteklius, žinias ir apribojimus, be kita ko, teikiant gebėjimų stiprinimo, mokymo ar modernizavimo valdymo sistemas arba užtikrinant prieigą prie jų, ir, jei elgesio kodekso arba taisomųjų veiksmų plano laikymasis keltų pavojų MVĮ gyvybingumui, teikiant tikslinę ir proporcingą finansinę paramą, pavyzdžiui, tiesioginį finansavimą, lengvatines paskolas, tolesnio tiekimo garantijas arba paramą finansavimui užtikrinti;

g) laikantis Sąjungos teisės, įskaitant konkurencijos teisę, bendradarbiauti su kitais subjektais, be kita ko, siekiant, kai aktualu, padidinti įmonės pajėgumą sustabdyti neigiamą poveikį arba kuo labiau sumažinti jo mastą, ypač kai jokios kitos priemonės nėra tinkamos ar veiksmingos;

h) atitaisyti poveikį pagal 12 straipsnį.

4. Kai aktualu, įmonės gali taikyti tinkamas priemones, papildančias 3 dalyje nurodytas priemones, pavyzdžiui, palaikyti dialogą su verslo partneriu dėl įmonės lūkesčių, susijusių su neigiamo poveikio nutraukimu arba kuo didesniu jo masto sumažinimu, arba teikti gebėjimų stiprinimo paramą, gaires, administracinę ir finansinę paramą, pavyzdžiui, paskolas ar finansavimą, arba sudaryti sąlygas visu tuo pasinaudoti, atsižvelgiant į verslo partnerio išteklius, žinias ir apribojimus.

5. Dėl realaus neigiamo poveikio, kurio nebuvo įmanoma sustabdyti ar kurio masto nebuvo įmanoma tinkamai kuo labiau sumažinti imantis 3 dalyje išvardytų tinkamų priemonių, įmonė gali siekti sutartinių garantijų iš netiesioginio verslo partnerio, kad būtų laikomasi įmonės elgesio kodekso arba taisomųjų veiksmų plano. Jei gaunama tokių sutartinių garantijų, taikoma 6 dalis;

6. Kartu su 3 dalies c punkte ir 5 dalyje nurodytomis sutartinėmis garantijomis taikomos tinkamos atitikties tikrinimo priemonės. Tikrindama atitiktį įmonė gali remtis nepriklausomos trečiosios šalies tikrinimu, be kita ko, pasitelkdama pramonės ar daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas.

Kai iš MVĮ gaunama sutartinių garantijų arba su ja sudaroma sutartis, taikomos sąlygos turi būti teisingos, pagrįstos ir nediskriminacinės. Įmonė taip pat įvertina, ar kartu su MVĮ suteiktomis sutartinėmis garantijomis reikėtų taikyti ir kai kurias 3 dalies f punkte nurodytas MVĮ skirtas tinkamas priemones. Kai atitikties tikrinimo priemonės taikomos MVĮ, įmonė padengia nepriklausomos trečiosios šalies atliekamo tikrinimo išlaidas. Tuo atveju, kai MVĮ prašo padengti bent dalį nepriklausomo trečiosios šalies tikrinimo išlaidų arba susitarus su įmone, MVĮ gali dalytis tikrinimo rezultatais su kitomis įmonėmis.

7. Dėl 1 dalyje nurodyto realaus neigiamo poveikio, kurio nebuvo galima sustabdyti arba sumažinti jo masto iki minimalaus lygio 3, 5 ir 6 dalyse nustatytomis priemonėmis, įmonė kraštutiniu atveju ir tol, kol minėtas poveikis pašalinamas:

a) neužmezga naujų ar neplėtoja esamų santykių su verslo partneriu, su kuriuo susijęs arba kurio veiklos grandinėje atsirado tas poveikis;

b) kai tai leidžiama pagal jos santykius su atitinkamu verslo partneriu reglamentuojančią teisę, – sustabdo verslo santykius, susijusius su atitinkama veikla, be kita ko, kad pasinaudotų savo svertu arba jį padidintų, ir

c) nepagrįstai nedelsdama priima ir įgyvendina sustiprintą konkretaus neigiamo poveikio taisomųjų veiksmų planą, jei galima pagrįstai tikėtis, jog tokios pastangos bus sėkmingos.

Kol galima pagrįstai tikėtis, kad sustiprintas taisomųjų veiksmų planas bus sėkmingai įgyvendinamas, vien tolesnis bendradarbiavimo su verslo partneriu faktas įmonei neužtraukia sankcijų pagal 27 straipsnį ar atsakomybės pagal 29 straipsnį.

Prieš sustabdydama verslo santykius, įmonė įvertina, ar yra pagrįstų priežasčių manyti, kad neigiamas tokių veiksmų poveikis bus akivaizdžiai didesnis už tą neigiamą poveikį, kurio nebuvo galima sustabdyti arba tinkamai sumažinti jo masto iki minimalaus lygio. Jei taip, įmonė neprivalo sustabdyti verslo santykių ir turi galėti pranešti kompetentingai priežiūros institucijai apie tinkamai pagrįstas tokio sprendimo priežastis.

Valstybės narės numato galimybę sustabdyti verslo santykius pagal jų įstatymų reglamentuojamas sutartis vadovaujantis pirma pastraipa, išskyrus sutartis, kurias šalys pagal įstatymus privalo sudaryti.

Jei įmonė nusprendžia sustabdyti verslo santykius, ji imasi veiksmų, kad užkirstų kelią sustabdymo poveikiui, jį sušvelnintų arba nutrauktų, pateikia pagrįstą pranešimą verslo partneriui ir nuolat šį sprendimą peržiūri.

Jei įmonė nusprendžia nesustabdyti verslo santykių pagal šį straipsnį, ji stebi faktinį neigiamą poveikį ir periodiškai iš naujo vertina savo sprendimą ir tai, ar yra kitų tinkamų priemonių.