10 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje):

1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;

2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;

3) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą;

4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotus šio įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse nurodytiems asmenims;

5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką;

6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas;

7) atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas, mokamus kriminalinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka;

8) kompensacijas ir kitokias išmokas, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos;

9) mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;

10) tantjemas;

11) atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis;

12) atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas.

2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 90 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis.

TAR pastaba. 10 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. liepos 1 d.

3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:

1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 90 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;

2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma. Ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, suma, išskyrus atvejį, kai ūkininkų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų), apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, per mokestinį laikotarpį yra mažesnės negu 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma arba tokių pajamų per mokestinį laikotarpį jie neturi, tačiau tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu turi individualios žemės ūkio veiklos neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, – tokiu atveju ūkininkų socialinio draudimo įmokų baze gali būti laikoma 90 procentų jų individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) (jeigu yra) ir neapmokestinamųjų pajamų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5, 23 ir (ar) 43 punktą, suma, bet ne didesnė kaip 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Ūkininkų, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.

TAR pastaba. 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpius nuo 2026 m. liepos 1 d.

4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, pagal veiklos vykdymo kalendorinių dienų skaičių.

5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 VDU suma.

6. Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Savarankiškos veiklos rūšis gali būti pakeista, jeigu asmuo įrodo, kad jo savarankiška veikla užsienio valstybėje priskirtina kitai savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšiai.

7. Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:

1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;

2) gavo socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo negalios pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo), negalios pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;

3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);

4) turi nustatytą 0–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygį;

5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką;

6) yra įdarbinti pagal savivaldybės institucijos parengtą užimtumo didinimo programą.

7¹. Jeigu apdraustajam, kuris yra draustas daugiau negu vieno draudėjo pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalį, visų jo draudėjų apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas, kurio apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padalinta iš visų apdraustojo draudėjų skaičiaus, (toliau šioje dalyje – vienam draudėjui tenkanti MMA dalis), nuo jo apskaičiuoto darbo užmokesčio apskaičiuoja apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokas ir papildomai iš savo lėšų sumoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus apskaičiuotas apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokas (toliau šiame straipsnyje – papildomos socialinio draudimo įmokos) nuo sumos, apskaičiuojamos pagal formulę , kur:

1) Spapild – Fondo valdybos teritorinio skyriaus apskaičiuota suma, nuo kurios šis draudėjas iš savo lėšų sumoka papildomas socialinio draudimo įmokas;

2) MMA – Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, galiojanti mėnesį, už kurį apskaičiuotas darbo užmokestis;

3) n – visų apdraustojo draudėjų skaičius;

4) ddirbtos – atitinkamo mėnesio darbo dienų, kuriomis apdraustasis dirbo (ėjo pareigas) pas šį draudėją, skaičius, apskaičiuojamas iš atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiaus (dvisos) atėmus to mėnesio dienas, kuriomis apdraustasis nedirbo šio straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais, ir (ar) dienas, kuriomis apdraustasis nebuvo susijęs darbo ar tarnybos santykiais su šiuo draudėju;

5) dvisos – atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičius (taikoma 5 darbo dienų savaitė);

6) DUX – šio draudėjo apskaičiuotas apdraustojo darbo užmokestis;

7) DUvirš – draudėjo apskaičiuotas apdraustojo darbo užmokestis, viršijantis vienam draudėjui tenkančią MMA dalį;

8) nmaž – draudėjų, kurie apdraustajam apskaičiavo mažesnį, negu vienam draudėjui tenkanti MMA dalis, darbo užmokestį, skaičius

7². Papildomas socialinio draudimo įmokas nuo sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 71 dalį, draudėjas turi sumokėti iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį Fondo valdybos teritorinis skyrius apie apskaičiuotą papildomų socialinio draudimo įmokų sumą informavo draudėją, 15 dienos. Jeigu draudėjas iki mėnesio priešpaskutinės darbo dienos Fondo valdybos teritoriniam skyriui nepateikia socialinio draudimo pranešimo apie apdraustiesiems apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas už praeitą kalendorinį mėnesį, pagal šio straipsnio 71 dalį apskaičiuojant sumą, nuo kurios skaičiuojamos papildomos socialinio draudimo įmokos, laikoma, kad apdraustajam šio draudėjo už praeitą kalendorinį mėnesį apskaičiuota darbo užmokesčio suma lygi nuliui.

8. Pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyje, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui (taikoma 5 darbo dienų savaitė), kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos.

9. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat draudėjų už kiekvieną jų apdraustąjį asmenį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, mokamos socialinio draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Apskaičiavus pagal Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta maksimali atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų suma.

10. Apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos apdraustiesiems asmenims iki kitų metų gegužės 31 dienos į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią buvo pervesta paskutinė išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybai ar jos teritoriniams skyriams (toliau kartu – išmoka, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams), jeigu nuo nurodytos išmokos pervedimo į apdraustojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje nepraėjo daugiau kaip 36 mėnesiai. Jeigu nurodytos sąskaitos nėra arba apdraustasis asmuo pageidauja, kad susidariusi socialinio draudimo įmokų permoka būtų pervesta į kitą jo sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, ji pervedama į apdraustojo asmens nurodytą sąskaitą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka. Apie socialinio draudimo įmokų permokos pervedimą apdraustasis asmuo informuojamas Fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo socialinio draudimo įmokų permokos pervedimo.