9 straipsnis. Socialinio draudimo stažo nustatymas

1. Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius.

2. Savarankiškai dirbančių asmenų, nurodytų šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, ar asmenų, gaunančių tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, ar šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų, atlygintinai einančių renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Šioje dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius.

3. Socialinio draudimo stažą atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai.