41 straipsnis. Mokyklų grupės ir tipai

1. Formaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:

1) bendrojo ugdymo mokyklų;

2) profesinio mokymo įstaigų;

3) aukštųjų mokyklų.

2. Bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija.

3. Pradinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pradinio ugdymo programą.

4. Progimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą.

5. Pagrindinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programą ar pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas.

6. Netenka galios nuo 2017-09-01.

7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytais atvejais priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu) programas, kurioms reikalingas ugdymo nuoseklumas, (toliau – specializuoto ugdymo krypties programos); mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ar sunkų neįgalumo lygį turintys mokiniai; savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams) gimnazija gali vykdyti vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.

8. Bendrojo ugdymo mokyklos šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka gali vykdyti profesinio mokymo programas.

9. Tenkinant skirtingus mokinių ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į skirtingas švietimo programų vykdymo sąlygas, bendrojo ugdymo mokyklos gali būti įvairių paskirčių. Bendrojo ugdymo mokyklų paskirčių ir vykdomų ugdymo programų galimą įvairovę nustato Vyriausybės patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės.

10. Profesinio mokymo įstaigos į tipus neskirstomos.

11. Profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.

12. Aukštųjų mokyklų tipus nustato Mokslo ir studijų įstatymas.

13. Neformaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:

1) ikimokyklinio ugdymo mokyklų;

2) neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų;

3) neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklų.

14. Ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos į tipus neskirstomos.

15. Mokyklų pavadinimų (išskyrus aukštųjų mokyklų pavadinimus) sudarymo ir rašymo tvarką, suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija, nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Mokyklos pavadinime grupę ar tipą nusakantis žodis gali būti nevartojamas.