43 straipsnis. Mokyklos veikla

1. Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas). Profesinio mokymo įstaigų teisinę formą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.

2. Mokykla savo veiklą pradeda įregistravus mokyklą Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.

3. Mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau – įstatai), mokyklos steigimo sandorį. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio normas, atsižvelgdama į Pedagogų etikos kodekso reikalavimus.

4. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) įstatai rengiami vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais.

5. Aukštosios mokyklos veiklą nustato jos statutas. Statutas rengiamas ir tvirtinamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.

6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programą, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas.

7. Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro informacinėje sistemoje įregistruotos formaliojo švietimo programos.

8. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka visus šiuos bendruosius kriterijus:

1) jos materialieji ištekliai atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus;

2) jos mokymosi aplinka ir ugdymo organizavimas joje atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos ir sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;

3) mokinių ugdymo(si) apskaitai ir kitai informacijai tvarkyti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu;

4) jos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, jos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus;

5) joje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus;

6) joje užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas;

7) mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leidžiamą mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį, siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus;

8) ji užtikrina lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) galimybes, lemiančias mokinių pasiekimų pažangą, – valstybinėje ar savivaldybės mokykloje mokinių skaičius atitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas

9. Specializuoto ugdymo krypties programas gali vykdyti dėl išskirtinių gabumų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams skirta gimnazija, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:

1) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami gabūs mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai;

2) visų klasių mokiniai mokomi pagal specializuoto ugdymo krypties programas

10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:

1) visų klasių mokiniai arba visų klasių mokiniai, išskyrus mokinius, kurie mokosi struktūriniame mokyklos padalinyje, kurio buveinė yra kitoje gyvenamojoje vietovėje nei mokyklos buveinė, mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro;

2) derindama su bendruoju ugdymu, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, susijusias su kadetų ugdymo programos vykdymu;

3) turi bent vieną jungtinės veiklos (partnerystės) ar asociacijos sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis, prisidedančiomis prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir pasirengimo šalies gynybai ir galinčiomis suteikti pagalbą įgyvendinant kadetų ugdymą

11. Nevalstybinė mokykla ugdymą gali grįsti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata, kuri suprantama kaip ugdymo priemonių ir metodų visuma, aprėpianti savitą ugdymo filosofiją, ugdymo tikslus, mokymosi aplinką, ugdymo proceso organizavimo būdus, (toliau – savitos pedagoginės sistemos samprata), o valstybinė ar savivaldybės mokykla įgyvendinti jos elementus gali, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinkamai šiuos specialiuosius kriterijus:

1) savitos pedagoginės sistemos samprata grindžiamas ugdymas nevalstybinėje mokykloje dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas;

2) valstybinėje ar savivaldybės mokykloje įgyvendinami savitos pedagoginės sistemos sampratos elementai dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas;

3) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami mokiniai iš visos savivaldybės teritorijos.

12. Mokykla, skirta mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:

1) visų mokinių specialieji ugdymosi poreikiai yra įvertinti pedagoginės psichologinės tarnybos;

2) visiems mokiniams nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai

13. Šio straipsnio 9, 10 ir 12 dalyse nurodytos mokyklos, jeigu jos yra skirtos šalies (regiono) mokiniams, turi atitikti šiuos papildomus kriterijus:

1) priima mokinius iš šalies (regiono) teritorijos;

2) turi mokyklos bendrabutį arba turi galimybę mokinius apgyvendinti bendrabutyje, arba užtikrina jų vežimą į mokyklą ir atgal;

3) šio straipsnio 9 ir 12 dalyse nurodytų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektas suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytų savivaldybės kadetų ugdymo mokyklų – su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir su krašto apsaugos ministru.

14. Mokykla bendrojo ugdymo programas nevalstybine kalba gali vykdyti, jeigu atitinka papildomą valstybinės kalbos mokymo pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas kriterijų.

15. Šio straipsnio 8–14 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose ir 9–14 dalyse nustatytų kriterijų ir per švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nustatytą, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, terminą nepašalina neatitikties nustatytiems kriterijams, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas šioje mokykloje. Jeigu mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų kriterijų, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto jai neskiriamos arba mažinamos, vadovaujantis šio įstatymo 67 straipsnio 11 ir 12 dalimis.

16. Jeigu mokykla, atlikus jos veiklos išorinį vertinimą, bendradarbiaudama su mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (dalyvių susirinkimu) ir gaudama iš jos pagalbą, neįgyvendino jai pateiktų mokyklos veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų ir, atliekant pakartotinį jos veiklos išorinį vertinimą, ši veikla vėl įvertinama neigiamai, Vyriausybės nustatyta tvarka šioje mokykloje stabdomas bendrojo ugdymo programos ar jos dalies vykdymas.

17. Mokykla (išskyrus aukštąją mokyklą) ar kitas švietimo teikėjas mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavę licenciją ir (ar) rašytinį sutikimą, jeigu jie yra privalomi.

18. Valstybinė ir savivaldybės formaliojo švietimo mokykla savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitos formaliojo švietimo mokyklos – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu gali vykdyti neformaliojo švietimo programas.

19. Mokykla gali:

1) savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) arba mokyklos įstatuose nustatytu mastu prisiimti įsipareigojimus, sudaryti mokymo ir kitas sutartis;

2) savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) leidimu steigti filialus ir atstovybes;

3) įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas;

4) nustatyti teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kai šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė arba savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų);

5) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

6) verstis mokyklos įstatuose leista ūkine komercine veikla, jeigu tai neprieštarauja įstatymams;

7) turėti kitų šio įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja įstatymams;

9) įvertinus mokyklos tarybos siūlymus, nustatyti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo mokykloje tvarką.

20. Mokykla privalo:

1) užtikrinti kokybišką švietimo programų vykdymą;

2) sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis;

3) sudaryti mokymo sutartis ir vykdyti jose numatytus įsipareigojimus;

4) tobulinti veiklą, stiprindama veiklos įsivertinimą;

5) sudaryti galimybes mokiniams dalyvauti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitose prevencinėse programose;

6) dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose ir patikrinimuose, kurie organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

7) tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką, jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša mokyklai apie vaiko neatvykimą į mokyklą ar pamoką;

8) informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko pareigos mokytis iki 16 metų.

21. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis mokiniui saugia ir palankia ugdymo aplinka. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos funkcijas, sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

22. Mokykloje gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių dorinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę ir socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

23. Mokykloje veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais jų veiklą skatinti valstybė, valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.