11 straipsnis. Gyventojų registro duomenų teikimas ir naudojimas

1. Gyventojų registro duomenys teikiami ir naudojami vadovaujantis šiuo įstatymu, Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Gyventojų registro nuostatais.

2. Registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojai, tvarkytojai, kitos Lietuvos Respublikos valdžios institucijos, viešojo administravimo subjektai, savo funkcijoms atlikti naudojantys šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus asmens duomenis, privalo užtikrinti, kad jie atitiktų Gyventojų registre tvarkomus duomenis.

3. Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos asmens dokumentus, kuriuose įrašomi asmens duomenys, išduoda pagal Gyventojų registro duomenis. Šių institucijų išduodamų asmens dokumentų duomenys turi atitikti Gyventojų registro duomenis. Už tai atsako konkrečius asmens dokumentus išduodanti institucija.

4. Gyventojų registro duomenys teikiami už atlyginimą, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytus atvejus. Atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Veido atvaizdas, pirštų atspaudai ir parašas gali būti teikiami teisėtvarkos, žvalgybos ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus išduodančioms institucijoms. Veido atvaizdas ir parašas gali būti teikiami valstybės institucijoms juridinę galią turinčių dokumentų gamybai tik tuo atveju, jeigu yra asmens sutikimas. Veido atvaizdas gali būti teikiamas finansų įstaigoms tik tų asmenų, kuriems ketinama suteikti finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu. Veido atvaizdas teikiamas sveikatos priežiūros įstaigoms nenustatytos asmens tapatybės pacientų asmens tapatybei patvirtinti ir (ar) nustatyti, notarams ir antstoliams – teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kai to reikia kaip papildomos asmens identifikavimo priemonės asmens tapatybei nustatyti, o institucijoms, atliekančioms nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, – tiek, kiek tai būtina asmens tapatybei nustatyti atliekant šią kontrolę.

6. Informacija apie giminystės ir svainystės ryšius gali būti teikiama teisėtvarkos, žvalgybos subjektams, mokesčių administravimo institucijoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti; Lietuvos Respublikos Seimo komisijoms – įstatymų, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų nustatyta tvarka pavestiems uždaviniams įgyvendinti. Informacija apie giminystės ryšius gali būti teikiama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teisės aktuose jai nustatytoms funkcijoms atlikti; notarams – paveldėjimo byloms tvarkyti ir nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti sandorius su artimaisiais giminaičiais; asmenims, kuriems įstatymų nustatyta teisė spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, – sprendimams šiais klausimais priimti; konsuliniams pareigūnams – kai to reikia konsulinei veiklai atlikti, taip pat nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti santuoką ir sandorius su artimaisiais giminaičiais; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – kai įregistruojami nekilnojamieji daiktai, įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimams nustatyti; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui – kai to reikia organizuojant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą, ieškant jų giminaičių.

7. Informacija apie asmens tautybę, neveiksnumą ir veiksnumo apribojimą kitiems asmenims ir institucijoms gali būti teikiama tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytoms tiesioginėms funkcijoms atlikti.