22 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimas ar nustatymas

1. Saugomos teritorijos gali būti valstybinės (rezervatai, draustiniai, paveldo objektai, kultūros paveldo vietovės, valstybiniai parkai, biosferos stebėsenos teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, ekologinės apsaugos zonos), savivaldybių (draustiniai, paveldo objektai ir kultūros paveldo vietovės) ir privačios saugomos vietovės.

2. Gamtinius ir kultūrinius rezervatus, biosferos rezervatus ir valstybinius parkus steigia, jų ribas nustato ir keičia Vyriausybė tvirtindama šių saugomų teritorijų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus).

3. Rezervatines apyrubes ir valstybinius draustinius steigia, jų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, tvirtindama šių saugomų teritorijų ribų planus.

4. Biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus steigia, jų ribas nustato ir keičia aplinkos ministras tvirtindamas šių saugomų teritorijų ribų planus.

5. Gamtos paveldo objektus, kompleksinius kraštovaizdžio paveldo objektus skelbia aplinkos ministras, tvirtindamas šių objektų schemas. Aplinkos ministras administracinį sprendimą dėl gamtos ar kompleksinio kraštovaizdžio paveldo objekto paskelbimo gali pripažinti netekusiu galios, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nustato, kad:

1) objekto paskelbimas gamtos ar kompleksinio kraštovaizdžio paveldo objektu neatitinka kiekybinių ir (ar) kokybinių aplinkos ministro nustatytų gamtos ar kompleksinio kraštovaizdžio paveldo objekto kriterijų (nustatytų parametrų);

2) gamtos ar kompleksinio kraštovaizdžio paveldo objektas sunyko neatkuriamai ir dėl to jo apsauga pagal šį įstatymą yra netikslinga.

6. Savivaldybių draustinius steigia, jų ribas nustato ir keičia savivaldybių tarybos, tvirtindamos savivaldybių draustinių ribų planus, o savivaldybės saugomais objektais savivaldybių gamtos paveldo objektus savivaldybių tarybos skelbia tvirtindamos šių objektų schemas. Savivaldybės taryba administracinį sprendimą dėl savivaldybės draustinio įsteigimo arba dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu objektu gali pripažinti netekusiu galios, jeigu:

1) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, arba gamtos paveldo objektas sunyko neatkuriamai ir dėl to teritorijos apsauga pagal šį įstatymą yra netikslinga;

2) parengtu saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentu numatoma savivaldybės draustiniui suteikti valstybinio draustinio statusą ar įtraukti jį į kompleksinę saugomą teritoriją arba savivaldybės saugomą gamtos paveldo objektą siūloma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.

7. Privati saugoma vietovė nustatoma šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų saugomų teritorijų steigimo kriterijus nustato aplinkos ministras, išskyrus kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių nacionalinių parkų, kultūrinių draustinių steigimo kriterijus, kuriuos nustato kultūros ministras.

9. Nekilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos saugomomis, jų teritorijos ir buferinės apsaugos zonos nustatomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

10. Savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys gali teikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pasiūlymus, pagrįstus saugomų teritorijų steigimo kriterijais ir mokslinių ar kitų tyrimų duomenimis, dėl rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimo arba jų ribų pakeitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba aplinkos ministro nustatyta tvarka nagrinėja gautus pasiūlymus ir priima dėl jų sprendimus.

11. Saugomų teritorijų įsteigimas, išskyrus privačias saugomas vietoves, gali būti numatomas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose.