45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka

1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.

2. Prokurorą atleisti iš tarnybos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11, 12 ir 14 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

3. Nėščią prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 9, 10, 11 ir 14 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.

4. Prokurorą, kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12, 14 punktuose ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.

5. Atleisti prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu atveju galima tik raštu įspėjus prieš du mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų, taip pat prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra neįgalus, apie atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.

6. Prokuroro, kuris mirė, įstatymų nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu, tarnybos santykiai nutraukiami generalinio prokuroro įsakymu.

7. Prokurorą atleidžiant iš tarnybos, paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, procesiniai dokumentai ir jam patikėtas prokuratūros turtas.