47 straipsnis. Išeitinė išmoka

1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 8, 12, 13 punktuose ir 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 7 dalies 1, 2 punktuose ir 8 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu atveju dėl iš tarnybos atleidžiamo prokuroro yra nagrinėjamas šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytas kreipimasis arba 41 straipsnio 5 dalyje nurodytas teikimas, išeitinė išmoka prokurorui išmokama per 5 darbo dienas nuo sprendimo, išnagrinėjus šį kreipimąsi ar teikimą, priėmimo dienos. Priėmus sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu atveju, pripažinimo padariusiu įstatymų pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, išeitinė išmoka šiam prokurorui nemokama.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, išskyrus išeitinę išmoką, mokamą atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu atveju, atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų tarnybos prokuroru stažą, – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų tarnybos prokuroru stažą, – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties metų tarnybos prokuroru stažą, – tris kartus.

TAR pastaba. 47 straipsnio nuostatos taikomos pareigas einantiems prokurorams, kuriems 65 metai sukanka po įstatymo Nr. XIII-3403 įsigaliojimo (2021-01-01).