10 straipsnis. Kultūros paveldo objekto ir vietovės skelbimas saugomais
NKPAĮ 10 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnis
1. Departamentas ar savivaldybės institucija sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės paskelbimą saugomais privalo įregistruoti Kultūros vertybių registre ir paskelbti Departamento ar savivaldybės interneto svetainėje, ir per 15 dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio kultūros paveldo objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre.
2. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves kultūros ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Vyriausybė skelbia kultūros paminklais. Kultūros paminklus, kurie dėl išskirtinės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės turi būti prieinami visuomenei, Vyriausybė kultūros ministro teikimu įrašo į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Privačios nuosavybės prieinamų visuomenei lankyti kultūros paminklų, įrašytų į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, tvarkybos finansavimo ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves, kurie neskelbiami kultūros paminklais, ir regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves valstybės saugomais skelbia kultūros ministras. Dėl nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų ir vietovių, kurie neskelbiami kultūros paminklais, skelbimo valstybės saugomais būtinas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pritarimas. Objektai ir vietovės atrenkami atsižvelgiant į nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingąsias savybes ir reikšmingumo kriterijus, jų kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę.
4. Vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves savivaldybės saugomais skelbia savivaldybės taryba.
5. Teisės akte, kuris kultūros paveldo objektą ar vietovę skelbia valstybės saugomais ar kultūros paminklu, nurodomas apsaugos tikslas ar tikslai, reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys, patvirtinamos jų teritorijos ir apsaugos zonos ribos.
6. Kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės ir yra nustatytos šių praradimų priežastys ir (ar) kaltininkai arba kultūros paveldo objektas ar vietovė neatitinka nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių reikšmingumo kriterijų ir vertingųjų savybių ir apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius paskelbiama spaudoje, priimamas kultūros paveldo objekto ar vietovės skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas. Priėmus kultūros paveldo objekto apsaugą naikinantį sprendimą, toks objektas ar vietovė iš Kultūros vertybių registro neišbraukiami.
7. Kultūros vertybių registre turi būti įrašomi šie saugomų kultūros paveldo objektų ir vietovių duomenys:
1) apsaugą įteisinantys, teritoriją ir apsaugos zonas patvirtinantys teisės aktai ir jų pakeitimai, šiuos aktus registruojančių registrų įrašų kodai;
2) už kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugą atsakinga institucija;
3) su valdytoju sudarytos apsaugos sutarties sąlygos, jeigu tokia sutartis sudaroma;
4) saugomos teritorijos, kurioje yra kultūros paveldo objektas ar vietovė, pavadinimas.
8. Jeigu kultūros paveldo objekte esančio kilnojamojo daikto, saugomo pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, paskirtis neatsiejama nuo objekto paskirties, o daiktas su objektu yra istoriškai susijęs ir objektui suteikia papildomos reikšmės, šis daiktas Kultūros vertybių registre įrašomas kaip daiktas, esantis viena iš objekto vertingųjų savybių. Kultūros paveldo objektą skelbiant valstybės saugomu, kilnojamoji kultūros vertybė, nurodyta kaip vertingoji savybė, tampa saugoma ir šio įstatymo.
Nuo 2026-11-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Departamento kompetencija“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Departamentas:
1) rengia valstybines paveldosaugos programas;
2) organizuoja, koordinuoja ir vykdo nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą (toliau – inventorizavimas) ir apskaitą;
3) tvarko Kultūros vertybių registro informacinę sistemą, kurioje registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės ir jų duomenys, kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus;
4) atlieka šio įstatymo ir kitų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūrą;
5) dalyvauja nagrinėjant ir rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų projektus, įgyvendina šių teisės aktų reikalavimus, kultūros ministro pavedimu rengia ir tvirtina metodines rekomendacijas, susijusias su šių teisės aktų įgyvendinimu;
6) organizuoja ir vykdo kultūros kelių lygmenų nustatymo ir sertifikavimo procesą, išduoda kultūros kelių sertifikatus (išskyrus Europos Tarybos kultūros kelių sertifikatus), vykdo sertifikuotų kultūros kelių veiklos stebėseną;
7) teikia Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojui pranešimą dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotos teritorijos ar nekilnojamojo daikto įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje;
8) išduoda leidimus atlikti ardomuosius tyrimus ir archeologinius tyrimus, kaupia šių tyrimų ataskaitas, jas skaitmenina;
9) kaupia nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsenos informaciją ir teikia ją Kultūros ministerijai kultūros ministro nustatyta tvarka;
10) atlikdamas nustatytas funkcijas, bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
11) yra Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas ir šios informacinės sistemos duomenų valdytojas;
12) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
2. Departamentas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų informaciją apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, apžiūrėti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir, sutikus savininkui, kitus nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių. Į nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, kurie gali turėti vertingųjų savybių, esančias gyvenamąsias patalpas Departamentas gali patekti tik su tokių patalpų savininkų sutikimu arba teismo leidimu.
3. Departamentas atlieka šias regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos funkcijas:
1) vykdo nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėseną kultūros ministro nustatyta tvarka;
2) inicijuoja ir organizuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimą valstybės saugomomis;
3) su nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens ir valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojais sudaro apsaugos sutartis;
4) nustato ir teikia specialiuosius paveldosaugos reikalavimus savivaldybės administracijai;
5) teikia nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams šiuo įstatymu grindžiamus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, tvarkybos, pritaikymo ir naudojimo;
6) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus ar organizuoja jų rengimą, juos tvirtina;
7) rengia specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais įgyvendinami šio įstatymo reikalavimai, arba organizuoja jų rengimą;
8) tikrina šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka, ar nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų ir statytojų pateikti tvarkybos projektiniai pasiūlymai, kai jie yra privalomi šio įstatymo nustatyta tvarka, tvarkybos projektas ir (ar) statinio projektas ar teritorijų planavimo dokumentas atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus;
9) prižiūri nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai;
10) kultūros ministro nustatyta tvarka nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kuriems padaryta žala, atstatymo ir (ar) atkūrimo būdą ir nuostolių dydį;
11) surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
12) atlieka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Departamentas:
1) rengia valstybines paveldosaugos programas;
2) organizuoja, koordinuoja ir vykdo nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą (toliau – inventorizavimas) ir apskaitą;
3) tvarko Kultūros vertybių registro informacinę sistemą, kurioje registruojamos nekilnojamosios kultūros vertybės ir jų duomenys, kaupia, tvarko ir saugo su šiuo registru susijusius dokumentus;
4) atlieka šio įstatymo ir kitų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūrą;
5) dalyvauja nagrinėjant ir rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srities teisės aktų projektus, įgyvendina šių teisės aktų reikalavimus, kultūros ministro pavedimu rengia ir tvirtina metodines rekomendacijas, susijusias su šių teisės aktų įgyvendinimu;
6) organizuoja ir vykdo kultūros kelių lygmenų nustatymo ir sertifikavimo procesą, išduoda kultūros kelių sertifikatus (išskyrus Europos Tarybos kultūros kelių sertifikatus), vykdo sertifikuotų kultūros kelių veiklos stebėseną;
7) teikia Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojui pranešimą dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotos teritorijos ar nekilnojamojo daikto įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje;
8) išduoda leidimus atlikti ardomuosius tyrimus ir archeologinius tyrimus, kaupia šių tyrimų ataskaitas, jas skaitmenina;
9) kaupia nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsenos informaciją ir teikia ją Kultūros ministerijai kultūros ministro nustatyta tvarka;
10) atlikdamas nustatytas funkcijas, bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
11) yra Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas ir šios informacinės sistemos duomenų valdytojas;
12) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
2. Departamentas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų informaciją apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, apžiūrėti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir, sutikus savininkui, kitus nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių. Į nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, kurie gali turėti vertingųjų savybių, esančias gyvenamąsias patalpas Departamentas gali patekti tik su tokių patalpų savininkų sutikimu arba teismo leidimu.
3. Departamentas atlieka šias regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių apsaugos funkcijas:
1) vykdo nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėseną kultūros ministro nustatyta tvarka;
2) inicijuoja ir organizuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimą valstybės saugomomis;
3) su nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens ir valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojais sudaro apsaugos sutartis;
4) nustato ir teikia specialiuosius paveldosaugos reikalavimus savivaldybės administracijai;
5) teikia nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams šiuo įstatymu grindžiamus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, tvarkybos, pritaikymo ir naudojimo;
6) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo objektų individualius apsaugos reglamentus ar organizuoja jų rengimą, juos tvirtina;
7) rengia specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais įgyvendinami šio įstatymo reikalavimai, arba organizuoja jų rengimą;
8) tikrina šio įstatymo ir Statybos įstatymo nustatyta tvarka, ar nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų ir statytojų pateikti tvarkybos projektiniai pasiūlymai, kai jie yra privalomi šio įstatymo nustatyta tvarka, tvarkybos projektas ir (ar) statinio projektas ar teritorijų planavimo dokumentas atitinka galiojančius paveldosaugos reikalavimus;
9) prižiūri nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai;
10) kultūros ministro nustatyta tvarka nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, kuriems padaryta žala, atstatymo ir (ar) atkūrimo būdą ir nuostolių dydį;
11) surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
12) atlieka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu.