9 straipsnis. Nekilnojamųjų kultūros vertybių pradinė apsauga
NKPAĮ 9 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnis
1. Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui.
2. Jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turi būti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objektą skelbti valstybės saugomu priima Departamentas, o savivaldybės saugomu – savivaldybės paveldosaugos padalinys.
3. Jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Departamentą. Departamentas gali sustabdyti darbus 15 dienų. Per šį terminą jis kartu su savivaldybės paveldosaugos padaliniu turi patikrinti pranešimą ir priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą.
4. Departamentas taip pat gali sustabdyti darbus 15 dienų, jei išaiškėja, kad buvo pažeisti šio straipsnio 1 ar 2 dalies reikalavimai.
5. Institucija, priėmusi sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savybės nustatymą bei apsaugos reikalavimų pakeitimą, gali iki 6 mėnesių apriboti ar uždrausti darbus, kurie pačiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje galėtų pažeisti vertingąsias savybes. Jei teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metrų atstumu nuo objekto. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų trūkstami tyrimai neatliekami, terminas gali būti pratęstas. Bendras uždraudimo vykdyti darbus terminas negali būti ilgesnis negu 8 mėnesiai. Per šį terminą šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti atlikti trūkstami tyrimai, parengtas ir suderintas teritorijos ir apsaugos zonos ribų projektas, reikalui esant, statinys užkonservuotas ir atlikti kiti kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu procedūros veiksmai.
6. Pradinė apsauga netenka galios priėmus sprendimą skelbti kultūros paveldo objektą saugomu ar neskelbti saugomu arba pasibaigus terminui, nustatytam pagal šio straipsnio 5 dalį.
Nuo 2026-11-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Kultūros ministerijos ir kultūros ministro kompetencija“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Kultūros ministerija, formuodama nekilnojamojo kultūros paveldo politiką, taip pat organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, atlieka šias funkcijas:
1) metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo teisinei apsaugai;
2) vykdo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimą ir organizuoja šių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, kurį vykdo šios dalies 5 punkte nurodytos institucijos ir organizacijos;
3) atstovauja šaliai tarptautinėse organizacijose, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus;
4) organizuoja kultūros paveldo aktualizavimo veiklas;
5) derina mokslo ir studijų institucijų ar nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kultūros paveldo srityje, parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursų programas.
2. Kultūros ministras atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą;
2) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašą;
3) tvirtina individualių apsaugos reglamentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą;
4) tvirtina Kultūros vertybių registro informacinės sistemos nuostatus;
5) tvirtina valstybines nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programas, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, (toliau – valstybinės paveldosaugos programos);
6) tvirtina specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, skelbiant nekilnojamąją kultūros vertybę saugoma;
7) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tipinius apsaugos reglamentus;
8) skelbia valstybės saugomomis nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes;
9) sudaro nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisiją (toliau – Atestavimo komisija), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisiją, mokslinės archeologijos komisiją, paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį Lietuvos Respublikoje ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisiją ir tvirtina jų nuostatus;
10) Valstybinei kultūros paveldo komisijai pritarus, teikia nekilnojamąsias kultūros vertybes Vyriausybei skelbti kultūros paminklais;
11) teikia kultūros paminklus, kurie dėl išskirtinės kultūrinės reikšmės turi būti prieinami visuomenei, Vyriausybei įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą;
12) teikia nekilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į tarptautinės svarbos paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių sąrašus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip;
13) nustato kultūros kelių Lietuvos Respublikoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo tvarką;
14) nustato valstybinių paveldosaugos programų stebėsenos ir poveikio vertinimo tvarką;
15) tvirtina techninių apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų, skirtų kultūros paveldo objekto griūties ar vertingųjų savybių praradimo rizikai ir grėsmei žmonių saugumui mažinti, sąrašą;
16) tvirtina paveldo tvarkybos reglamentus;
17) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo projektų dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą;
18) kartu su aplinkos ministru nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką;
19) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašą;
20) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
3. Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos Atestavimo komisija, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija, mokslinė archeologijos komisija, paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį Lietuvos Respublikoje ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisija atlieka jų nuostatuose nustatytas funkcijas. Šias komisijas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai, deleguoti šių komisijų nuostatuose nurodytų institucijų, veikiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Komisijų personalinę sudėtį 3 metų kadencijai tvirtina kultūros ministras. Komisijų nariais negali būti skiriami Kultūros ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat jų nariais negali būti tokią pačią veiklą, dėl kurios prašoma leidimo, vykdantys asmenys. Komisijų nariai privalo atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Komisijos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Komisijų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Komisijos per pirmąjį posėdį iš savo narių komisijos kadencijos laikotarpiui išsirenka pirmininką ir jo pavaduotoją.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Kultūros ministerija, formuodama nekilnojamojo kultūros paveldo politiką, taip pat organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, atlieka šias funkcijas:
1) metodiškai vadovauja nekilnojamojo kultūros paveldo teisinei apsaugai;
2) vykdo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimą ir organizuoja šių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, kurį vykdo šios dalies 5 punkte nurodytos institucijos ir organizacijos;
3) atstovauja šaliai tarptautinėse organizacijose, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus;
4) organizuoja kultūros paveldo aktualizavimo veiklas;
5) derina mokslo ir studijų institucijų ar nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kultūros paveldo srityje, parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursų programas.
2. Kultūros ministras atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą;
2) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašą;
3) tvirtina individualių apsaugos reglamentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą;
4) tvirtina Kultūros vertybių registro informacinės sistemos nuostatus;
5) tvirtina valstybines nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos programas, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, (toliau – valstybinės paveldosaugos programos);
6) tvirtina specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, skelbiant nekilnojamąją kultūros vertybę saugoma;
7) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tipinius apsaugos reglamentus;
8) skelbia valstybės saugomomis nacionalinio ir regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes;
9) sudaro nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisiją (toliau – Atestavimo komisija), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisiją, mokslinės archeologijos komisiją, paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį Lietuvos Respublikoje ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisiją ir tvirtina jų nuostatus;
10) Valstybinei kultūros paveldo komisijai pritarus, teikia nekilnojamąsias kultūros vertybes Vyriausybei skelbti kultūros paminklais;
11) teikia kultūros paminklus, kurie dėl išskirtinės kultūrinės reikšmės turi būti prieinami visuomenei, Vyriausybei įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą;
12) teikia nekilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į tarptautinės svarbos paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių sąrašus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip;
13) nustato kultūros kelių Lietuvos Respublikoje lygmenų nustatymo ir sertifikavimo tvarką;
14) nustato valstybinių paveldosaugos programų stebėsenos ir poveikio vertinimo tvarką;
15) tvirtina techninių apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų, skirtų kultūros paveldo objekto griūties ar vertingųjų savybių praradimo rizikai ir grėsmei žmonių saugumui mažinti, sąrašą;
16) tvirtina paveldo tvarkybos reglamentus;
17) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo projektų dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą;
18) kartu su aplinkos ministru nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką;
19) tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašą;
20) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
3. Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos Atestavimo komisija, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisija, mokslinė archeologijos komisija, paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį Lietuvos Respublikoje ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisija atlieka jų nuostatuose nustatytas funkcijas. Šias komisijas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai, deleguoti šių komisijų nuostatuose nurodytų institucijų, veikiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje. Komisijų personalinę sudėtį 3 metų kadencijai tvirtina kultūros ministras. Komisijų nariais negali būti skiriami Kultūros ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat jų nariais negali būti tokią pačią veiklą, dėl kurios prašoma leidimo, vykdantys asmenys. Komisijų nariai privalo atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Komisijos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Komisijų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Komisijos per pirmąjį posėdį iš savo narių komisijos kadencijos laikotarpiui išsirenka pirmininką ir jo pavaduotoją.