3 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo skirstymas
NKPAĮ 3 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnis
1. Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį.
2. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra:
1) pavienis objektas – vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių;
2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma;
3) vietovė.
3. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti :
1) archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai;
2) povandeninis – po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, vietovės ir reikšmingais pripažinti nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai tyrimai ir radiniai;
3) mitologinis – reikšmingais pripažinti tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai;
4) etnokultūrinis – reikšmingais pripažinti statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, atskleidžiančios etninės kultūros savitumą;
5) architektūrinis – reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, vietos bei vietovės;
6) urbanistinis – reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai ir panašios vietos bei vietovės;
7) želdynai – kultūros paveldo objektai – reikšmingais pripažinti istoriniai želdynai (parkai, sodai ir kiti istoriniai želdynai);
8) inžinerinis – reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai ir jų kompleksai, taip pat gamybinė ar technologinė įranga;
9) istorinis – reikšmingais pripažinti objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kūrinių;
10) memorialinis – objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti;
11) dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama ir naudoti reikalinga teritorija;
12) sakralinis – objektai, vietos, jų kompleksai ir vietovės, reikšmingos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
13) kultūrinės raiškos – reikšmingais pripažinti individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų padariniai.
4. Nekilnojamasis kultūros paveldas yra sudėtinė kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kurios vertingųjų savybių pobūdis taip pat gali būti pripažintas reikšmingu.
Nuo 2026-11-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą, reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį ir reikšmingumo lygmenį.
2. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra:
1) pavienis objektas – vieta, kultūros paveldo statinys, kitas nekilnojamasis daiktas su jam priskirta teritorija;
2) kompleksinis objektas – susijusių objektų grupė, reikšminga savo visuma, su jiems priskirta bendra teritorija;
3) vietovė.
3. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti:
1) archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai;
2) povandeninis – po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, vietovės, konstrukcijos, pastatai, žmonių palaikai, nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurie iš dalies arba visiškai su pertraukomis arba nepertraukiamai po vandeniu yra išbuvę ne mažiau kaip 100 metų ir kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai archeologiniai tyrimai ir radiniai;
3) mitologinis – tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai;
4) etnokultūrinis – statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, atskleidžiančios etninės kultūros savitumą;
5) architektūrinis – statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos (kompleksai, ansambliai), vietos bei vietovės, reikšmingos funkcine, erdvine ir vizualiai suvokiama menine išraiška ir komponavimo principais;
6) urbanistinis – istorinės miestų dalys, miesteliai ar jų dalys, kaimai ar jų dalys, reikšmingi savo struktūrinių elementų išdėstymo ir funkcionavimo ypatumų visuma, meniniais erdvės formavimo principais ir parametrais;
7) želdynų – istoriniai želdynai (parkai, sodai ir kiti želdynai);
8) inžinerinis – inžineriniai statiniai ir infrastruktūros objektai, jų kompleksai, gamybinė ar technologinė įranga;
9) istorinis – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis;
10) memorialinis – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti;
11) dailės – monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti nekilnojamieji dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su savo užimama ir jiems naudoti reikalinga teritorija ar statiniu, taip pat pastatai, kurių eksterjeras ir (arba) interjeras turi dailės vertingųjų savybių;
12) sakralinis – statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, reikšmingi religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir (ar) naudojami religinėms apeigoms;
13) kultūrinės raiškos – individo ar individų grupės kūrybinių ieškojimų padariniai;
14) kraštovaizdžio – statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, kurie yra sudedamoji vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis.
4. Nekilnojamosios kultūros vertybės pagal reikšmingumą (vertingųjų savybių gausą, autentiškumą, vientisumą ir reikšmę visuomenei, bendruomenėms ar atskiroms žmonių grupėms) gali būti vietinio, regioninio ar nacionalinio lygmens.
Kas keičiasi (4)
pakeista: 1. Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal sandarą, reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. pobūdį ar jų derinį ir reikšmingumo lygmenį.
pakeista: 1) pavienis objektas – vieta, statinys ar kultūros paveldo statinys, kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; daiktas su jam priskirta teritorija; 2) kompleksinis objektas – kultūros paveldo susijusių objektų grupė, reikšminga savo visuma; visuma, su jiems priskirta bendra teritorija;
pakeista: 3. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti : būti:
pakeista: 2) povandeninis – po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, vietovės ir reikšmingais pripažinti vietovės, konstrukcijos, pastatai, žmonių palaikai, nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurie iš dalies arba visiškai su pertraukomis arba nepertraukiamai po vandeniu yra išbuvę ne mažiau kaip 100 metų ir kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai archeologiniai tyrimai ir radiniai; 3) mitologinis – reikšmingais pripažinti tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai; 4) etnokultūrinis – reikšmingais pripažinti statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, atskleidžiančios etninės kultūros savitumą; 5) architektūrinis – reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, (kompleksai, ansambliai), vietos bei vietovės; vietovės, reikšmingos funkcine, erdvine ir vizualiai suvokiama menine išraiška ir komponavimo principais; 6) urbanistinis – reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai ar jų dalys, kaimai ar jų dalys, reikšmingi savo struktūrinių elementų išdėstymo ir panašios vietos bei vietovės; funkcionavimo ypatumų visuma, meniniais erdvės formavimo principais ir parametrais; 7) želdynai želdynų – kultūros paveldo objektai – reikšmingais pripažinti istoriniai želdynai (parkai, sodai ir kiti istoriniai želdynai); 8) inžinerinis – reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai ir infrastruktūros objektai, jų kompleksai, taip pat gamybinė ar technologinė įranga; 9) istorinis – reikšmingais pripažinti nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kūrinių; asmenybėmis; 10) memorialinis – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti; 11) dailės – reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti nekilnojamieji dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų savo užimama ir jiems naudoti reikalinga teritorija; teritorija ar statiniu, taip pat pastatai, kurių eksterjeras ir (arba) interjeras turi dailės vertingųjų savybių; 12) sakralinis – objektai, vietos, statiniai, jų kompleksai ir kompleksai, vietos ar vietovės, reikšmingos reikšmingi religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; centrams ir (ar) naudojami religinėms apeigoms; 13) kultūrinės raiškos – reikšmingais pripažinti individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų padariniai. 4. Nekilnojamasis kultūros paveldas padariniai; 14) kraštovaizdžio – statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, kurie yra sudėtinė sudedamoji vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kurios vertingųjų dalis. 4. Nekilnojamosios kultūros vertybės pagal reikšmingumą (vertingųjų savybių pobūdis taip pat gausą, autentiškumą, vientisumą ir reikšmę visuomenei, bendruomenėms ar atskiroms žmonių grupėms) gali būti pripažintas reikšmingu. vietinio, regioninio ar nacionalinio lygmens.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą, reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį ir reikšmingumo lygmenį.
2. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal sandarą yra:
1) pavienis objektas – vieta, kultūros paveldo statinys, kitas nekilnojamasis daiktas su jam priskirta teritorija;
2) kompleksinis objektas – susijusių objektų grupė, reikšminga savo visuma, su jiems priskirta bendra teritorija;
3) vietovė.
3. Nekilnojamasis kultūros paveldas pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį gali būti:
1) archeologinis – praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai;
2) povandeninis – po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, vietovės, konstrukcijos, pastatai, žmonių palaikai, nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurie iš dalies arba visiškai su pertraukomis arba nepertraukiamai po vandeniu yra išbuvę ne mažiau kaip 100 metų ir kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai archeologiniai tyrimai ir radiniai;
3) mitologinis – tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai;
4) etnokultūrinis – statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, atskleidžiančios etninės kultūros savitumą;
5) architektūrinis – statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos (kompleksai, ansambliai), vietos bei vietovės, reikšmingos funkcine, erdvine ir vizualiai suvokiama menine išraiška ir komponavimo principais;
6) urbanistinis – istorinės miestų dalys, miesteliai ar jų dalys, kaimai ar jų dalys, reikšmingi savo struktūrinių elementų išdėstymo ir funkcionavimo ypatumų visuma, meniniais erdvės formavimo principais ir parametrais;
7) želdynų – istoriniai želdynai (parkai, sodai ir kiti želdynai);
8) inžinerinis – inžineriniai statiniai ir infrastruktūros objektai, jų kompleksai, gamybinė ar technologinė įranga;
9) istorinis – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis;
10) memorialinis – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti;
11) dailės – monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti nekilnojamieji dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su savo užimama ir jiems naudoti reikalinga teritorija ar statiniu, taip pat pastatai, kurių eksterjeras ir (arba) interjeras turi dailės vertingųjų savybių;
12) sakralinis – statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, reikšmingi religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir (ar) naudojami religinėms apeigoms;
13) kultūrinės raiškos – individo ar individų grupės kūrybinių ieškojimų padariniai;
14) kraštovaizdžio – statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, kurie yra sudedamoji vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis.
4. Nekilnojamosios kultūros vertybės pagal reikšmingumą (vertingųjų savybių gausą, autentiškumą, vientisumą ir reikšmę visuomenei, bendruomenėms ar atskiroms žmonių grupėms) gali būti vietinio, regioninio ar nacionalinio lygmens.