4 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga
NKPAĮ 4 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnis
1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro:
1) apskaita;
2) skelbimas saugomu;
3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas;
4) pažinimas, jo sklaida;
5) atgaivinimas (reabilitacija).
2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis šiais apsaugos tikslais:
1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius.
2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis;
3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus).
3. Gali būti nustatomas vienas arba keli kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugos tikslai.
4. Nekilnojamojo kultūros paveldo teisinę apsaugą sudaro:
1) šio ir kitų įstatymų nustatyti paveldosaugos reikalavimai kultūros paveldo objektams, jų teritorijoms, vietovėms ir apsaugos zonoms;
2) Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyti reikalavimai kultūros paveldo objektams, esantiems draustiniuose, rezervatuose, valstybiniuose parkuose;
3) Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir pagal šį įstatymą parengtų teritorijų planavimo dokumentų nustatyti reikalavimai;
4) valdytojų įsipareigojimai, nustatyti apsaugos sutartyse;
5) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose.
5. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti paveldosaugos reikalavimai surašomi konkrečių kultūros paveldo objektų valdytojams įteikiamuose apsaugos reglamentuose.
Nuo 2026-11-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro:
1) nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita (toliau – apskaita);
2) nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais;
3) nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas;
4) nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida;
5) nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas;
6) nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena ir kontrolė.
2. Nekilnojamojo kultūros paveldo teisinę apsaugą reglamentuoja:
1) paveldosaugos reikalavimai;
2) šio įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nustatyti reikalavimai, taikomi nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, esantiems draustiniuose, rezervatuose, valstybiniuose parkuose;
3) pagal šį įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą ir Teritorijų planavimo įstatymą parengtų teritorijų planavimo dokumentų nustatyti reikalavimai;
4) nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų įsipareigojimai, nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos sutartyse, (toliau – apsaugos sutartys);
5) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose.
3. Viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje įgyvendinamas per šiame įstatyme nustatytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinį reguliavimą, visuomenės informavimą ir jos dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga.
4. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) yra atsakingas už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje nacionalinio, regioninio reikšmingumo lygmens, valstybės saugomų ir kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Savivaldybės administracija yra atsakinga už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Kai yra pažeistas viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, Departamentas ar savivaldybės administracija dėl viešojo intereso gynimo turi pareigą kreiptis į teismą. Savivaldybės administracijai atsisakius kreiptis į teismą, tokią pareigą įgyja Departamentas.
Kas keičiasi (1)
pakeista: 1) apskaita; nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita (toliau – apskaita); 2) nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas saugomu; savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais; 3) saugojimas – tvarkyba nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija). 2. Nekilnojamojo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis šiais apsaugos tikslais: 1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius aktualizavimas; 6) nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena ir kitus unikalius istorinių duomenų, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius. 2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis; 3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus). 3. Gali būti nustatomas vienas arba keli kultūros paveldo objekto ar vietovės apsaugos tikslai. 4. kontrolė. 2. Nekilnojamojo kultūros paveldo teisinę apsaugą sudaro: reglamentuoja: 1) paveldosaugos reikalavimai; 2) šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyti paveldosaugos reikalavimai kultūros paveldo objektams, jų teritorijoms, vietovėms ir apsaugos zonoms; 2) Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyti reikalavimai reikalavimai, taikomi nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, esantiems draustiniuose, rezervatuose, valstybiniuose parkuose; 3) pagal šį įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą ir Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir pagal šį įstatymą parengtų teritorijų planavimo dokumentų nustatyti reikalavimai; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų įsipareigojimai, nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos sutartyse; sutartyse, (toliau – apsaugos sutartys); 5) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įstatymo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose. 5. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti paveldosaugos reikalavimai surašomi konkrečių 3. Viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams įteikiamuose apsaugos reglamentuose. srityje įgyvendinamas per šiame įstatyme nustatytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinį reguliavimą, visuomenės informavimą ir jos dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga. 4. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) yra atsakingas už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje nacionalinio, regioninio reikšmingumo lygmens, valstybės saugomų ir kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Savivaldybės administracija yra atsakinga už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Kai yra pažeistas viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, Departamentas ar savivaldybės administracija dėl viešojo intereso gynimo turi pareigą kreiptis į teismą. Savivaldybės administracijai atsisakius kreiptis į teismą, tokią pareigą įgyja Departamentas.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro:
1) nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita (toliau – apskaita);
2) nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas savivaldybės ar valstybės saugomomis ir kultūros paminklais;
3) nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūra, tvarkyba, pritaikymas ir naudojimas;
4) nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, jo sklaida;
5) nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimas;
6) nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena ir kontrolė.
2. Nekilnojamojo kultūros paveldo teisinę apsaugą reglamentuoja:
1) paveldosaugos reikalavimai;
2) šio įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nustatyti reikalavimai, taikomi nekilnojamojo kultūros paveldo objektams, esantiems draustiniuose, rezervatuose, valstybiniuose parkuose;
3) pagal šį įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą ir Teritorijų planavimo įstatymą parengtų teritorijų planavimo dokumentų nustatyti reikalavimai;
4) nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų įsipareigojimai, nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos sutartyse, (toliau – apsaugos sutartys);
5) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose.
3. Viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje įgyvendinamas per šiame įstatyme nustatytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teisinį reguliavimą, visuomenės informavimą ir jos dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga.
4. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) yra atsakingas už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje nacionalinio, regioninio reikšmingumo lygmens, valstybės saugomų ir kultūros paminklo statusą turinčių nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Savivaldybės administracija yra atsakinga už viešojo intereso gynimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje vietinio reikšmingumo lygmens ir savivaldybės paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu. Kai yra pažeistas viešasis interesas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, Departamentas ar savivaldybės administracija dėl viešojo intereso gynimo turi pareigą kreiptis į teismą. Savivaldybės administracijai atsisakius kreiptis į teismą, tokią pareigą įgyja Departamentas.