3 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal reikšmę
Kelių įstatymo 3 straipsnis
1. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius.
2. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į:
1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą;
2) krašto kelius. Tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas;
3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir miestelių gyvenamąsias vietoves nuo jų teritorijų ribų su magistraliniais ir krašto keliais;
4) rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose.
3. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į:
1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskiriami valstybinės reikšmės keliams;
2) savivaldybėms perduotus rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose;
3) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai: miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams ar vietinės reikšmės savivaldybėms perduotiems rajoniniams keliams miestų ir miestelių teritorijose.