5 straipsnis. Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas

1. Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus.

2. Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo pažangos priemones, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, nustato prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių tvarką ir sąlygas.

3. Valstybinės reikšmės kelių valdytojas organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat:

1) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas;

2) atlieka valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus;

3) tvarko ir analizuoja duomenis apie valstybinės reikšmės kelius;

4) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo pažangos priemonių rengimo;

5) atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir jos nustatyta tvarka atlieka šių projektų sąnaudų ir naudos analizę ir pasirenka geriausią projekto įgyvendinimo galimybę, ir šio pasirinkimo rezultatus paskelbia savo interneto svetainėje;

6) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną;

7) skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 45 straipsniu (išskyrus 45 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama tarp infrastruktūros naudotojo ir infrastruktūros valdytojo kilusį ginčą, turi teisę nustatyti užmokesčio už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra dydį), suteikia operatoriams, siekiantiems užtikrinti ryšį, reikalingą eismo dalyvių įrenginiams, transporto sistemoms ir transporto priemonėms veikti, bendrai naudotis valstybinės reikšmės kelių valdytojo patikėjimo teise valdomais, naudojamais ir disponuojamais ryšių bokštais, esančiais valstybinės reikšmės keliuose, (toliau – ryšių bokštų bendras naudojimas). Sutartyje dėl ryšių bokštų bendro naudojimo turi būti numatytas ne ilgesnis kaip 10 metų sutarties galiojimo terminas, kuris gali būti pratęsiamas tam pačiam laikotarpiui neribotą kartų skaičių, užmokesčio dydis, jo mokėjimo ir peržiūros tvarka, 0,05 procento dydžio delspinigiai nuo laiku operatoriaus nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, operatoriaus atsakomybė už netinkamą sutarties įsipareigojimų vykdymą, sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka. Užmokestis, kurį moka operatoriai už ryšių bokštų bendrą naudojimą, yra apskaičiuojamas susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir turi būti pagrįstas patirtomis ryšių bokštų įrengimo, eksploatavimo sąnaudomis ir protingumo kriterijų atitinkančia investicijų grąža. Lėšos, gautos už ryšių bokštų bendrą naudojimą, yra valstybinės reikšmės kelių valdytojo pajamos. Šios lėšos naudojamos ryšių bokštams statyti ir jiems funkcionuoti reikalingiems elektros, ryšių linijų įvadams įrengti skirtai paskolai grąžinti ir palūkanoms mokėti, taip pat ryšių bokštų ir jiems funkcionuoti reikalingų elektros, ryšių linijų įvadų eksploatavimo sąnaudoms ir kitoms su šio turto eksploatavimu, naudojimu ir priežiūra susijusioms sąnaudoms padengti.

4. Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai.

5. Neteko galios nuo 2020-09-01

6. Kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir taisymo (remonto) darbai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Keliai gali būti tiesiami ar rekonstruojami koncesiniais pagrindais.

7. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų tvarką nustato Vyriausybė.

8. Geležinkelių pervažų įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja Geležinkelio transporto kodeksas.