25 straipsnis. Kompleksinio teritorijų planavimo procesas

1. Kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

1) parengiamasis;

2) rengimo;

3) baigiamasis.

2. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – koncepcija) ir jai suformuoti išreiškiama urbanistinė idėja, išskyrus atvejus, kai urbanistinė idėja atrinkta pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama valstybės ir savivaldybės lygmens bendriesiems planams. Valstybės lygmens bendriesiems planams rengiamoje koncepcijoje nustatomos valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys, savivaldybės lygmens bendriesiems planams – urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtros kryptys, kurias apibrėžia aplinkos ministro tvirtinamose teritorijų planavimo normose nustatyti teritorijų vystymo režimai. Vietovės lygmens bendriesiems planams ir detaliesiems planams koncepcija rengiama, kai planuojama urbanistiniu, kraštovaizdžio, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų teritorija, kai numatomos kelios rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių alternatyvos (tarp jų – rengiant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV)) arba planavimo organizatoriaus pasirinkimu. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu atliekami planuojamos teritorijos galimos taršos tyrimai, kai planuojama pramoninių teritorijų konversija, taip pat atliekami kiti tyrimai, galimybių studijos, jeigu jie numatyti planavimo darbų programoje. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV.

3. Urbanistiniu, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo atvejais planavimo darbų programoje nurodoma surengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti.

4. Prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos išduotų teritorijos planavimo sąlygas. Jeigu teritorijos planavimo sąlygos per nustatytą terminą neišduodamos ir planavimo organizatoriui nepranešama apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Išduotos teritorijos planavimo sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu, bet ne ilgiau kaip 5 metus (kai rengiami bendrieji planai) arba ne ilgiau kaip 3 metus (kai rengiami detalieji planai). Teritorijos planavimo sąlygos išduodamos, keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje, pratęsti teritorijos planavimo sąlygų galiojimo termino ar išduoti naujų teritorijos planavimo sąlygų nereikia – tvirtinanti institucija turi teisę patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Pakeitus teritorijos planavimo sąlygas, kartojamos teritorijų planavimo dokumentų viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros. Šių procedūrų kartoti nereikia, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje arba kai dėl naujų teritorijos planavimo sąlygų reikalavimų nesikeičia teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape pradėtos viešinimo, derinimo ar tikrinimo procedūros gali būti tęsiamos. Teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir jų galiojimo terminai pratęsiami (išskyrus šioje dalyje nurodytą atvejį, kai išduotų teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje) laikantis šių reikalavimų:

1) teritorijos planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis šias sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, kai po teritorijos planavimo sąlygų išdavimo įsigalioja nauji teisės aktai ir (ar) planuojamoje teritorijoje – nauji teritorijų planavimo dokumentai, kurių reikalavimai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams);

2) teritorijos planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis planavimo organizatoriaus iniciatyva, kai teritorijų planavimo metu keičiasi teritorijų planavimo dokumento uždaviniai;

3) teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas teritorijų planavimo metu gali būti pratęsiamas, kai to motyvuotai prašo planavimo organizatorius, kad teritorijų planavimo procesas būtų baigtas, jeigu baigti teritorijų planavimo nepavyko dėl objektyvių, nuo planavimo organizatoriaus nepriklausančių, aplinkybių. Šiuo pagrindu teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip du kartus ir kiekvieną kartą ne ilgesniam kaip 2 metų terminui;

4) teritorijos planavimo sąlygos keičiamos ir išduodamos ne ilgesniam kaip 2 metų terminui, jeigu jų galiojimo terminas nebuvo pratęstas ir baigėsi teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape (išskyrus atvejį, kai teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminas pasibaigia teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo tvirtinimo stadijoje ir jų keisti ar pratęsti galiojimo termino nereikia).

5. Rengimo etapą sudaro šios stadijos:

1) esamos būklės įvertinimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, rengiamo teritorijų planavimo dokumento tikslus ir uždavinius, patvirtintą planavimo darbų programą, atliekamas teritorijos gamtinės, demografinės, socialinės, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, inžinerinės ir ekonominės būklės, valstybės ir viešojo saugumo, krašto apsaugos reikmių vertinimas, teritorijos vystymo tendencijų, probleminių situacijų ar (ir) arealų nustatymas, teisės aktų vertinimas. Pateikiamos galimo teritorijų vystymo prognozės, atsižvelgiant į nustatytas teritorijų vystymo tendencijas;

2) bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamą teritoriją, konkrečiai teritorijai taikomų atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta ją rengti. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali kreiptis į teritorijos planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl teritorijos planavimo sąlygų įvykdymo, o teritorijos planavimo sąlygas išdavusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas. Koncepcijai sprendimu turi pritarti teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, kai sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis, teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas priima sprendimą pritarti koncepcijai arba motyvuotai atsisako jai pritarti ir apie tai informuoja planavimo iniciatorių per 30 darbo dienų nuo koncepcijos pateikimo dienos;

3) sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, parengiami teritorijų planavimo dokumentų konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomos privalomosios nuostatos, privalomieji reikalavimai ar teritorijos naudojimo reglamentai.

6. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:

1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas;

2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje;

3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje;

4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro informacinėje sistemoje.

7. Kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Savivaldybės bendrojo plano, savivaldybės dalies bendrojo plano ar detaliojo plano savivaldybės teritorijoje rengimo atvejais kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi pritarti šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytos rengimo etapo stadijos sprendiniams ir šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytos rengimo etapo stadijos sprendinių teikimui viešinti. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, kai sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritaria šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytos rengimo etapo stadijos sprendiniams, jeigu planavimo darbų programoje numatyta parengti koncepciją ir (ar) parengiamuoju etapu priimtas sprendimas atlikti SPAV, ir šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytos rengimo etapo stadijos sprendinių teikimui viešinti, arba pateikia motyvuotą atsisakymą pritarti per 20 darbo dienų nuo atitinkamų sprendinių pateikimo pritarti jiems ir jų teikimui viešinti dienos. Atnaujinus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytos rengimo etapo stadijos sprendinių nagrinėjimą, šių sprendinių nagrinėjimo termino skaičiavimas tęsiamas nuo šio nagrinėjimo atnaujinimo dienos. Jeigu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, nustato, kad reikalinga regioninės architektūros tarybos išvada ir (ar) rekomendacija dėl šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytos rengimo etapo stadijos sprendinių, jis sustabdo šių sprendinių nagrinėjimą ir kreipiasi dėl išvados ir (ar) rekomendacijos į regioninę architektūros tarybą. Šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytos rengimo etapo stadijos sprendinių nagrinėjimas atnaujinamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo regioninės architektūros tarybos išvados ir (ar) rekomendacijos gavimo dienos. Jeigu per šioje dalyje nustatytus terminus nepateikiamas pritarimas ar motyvuotas atsisakymas pritarti šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytos rengimo etapo stadijos sprendiniams arba šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytos rengimo etapo stadijos sprendinių teikimui viešinti, laikoma, kad atitinkamiems sprendiniams ir jų teikimui viešinti pritarta. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, nepritaria šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytos rengimo etapo stadijos sprendiniams kuriuo nors vienu arba keliais atvejais, kai šie sprendiniai prieštarauja:

1) patvirtintai urbanistinei idėjai, jeigu ji buvo rengta;

2) Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nurodytiems architektūros kokybės kriterijams;

3) planavimo darbų programai;

4) įstatymų ir (ar) kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;

5) aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.

8. Jeigu rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą atliekamas SPAV, rengiant detalųjį planą toje savivaldybės dalyje, kuriai SPAV buvo atliktas, pakartotinis SPAV neatliekamas, jeigu nesuplanuotas joks kitas kiekybinis ir kokybinis poveikis aplinkai, išskyrus pirmiau įvertintą SPAV.

9. Rengiant savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą, kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo metu po viešo svarstymo planavimo organizatorius, atsižvelgęs į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, jeigu šių detaliųjų planų ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų uždaviniai ar pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas ar nustatymas prieštarauja numatomiems rengiamo savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams.

10. Jeigu šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, kai sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius nepateikia sprendimo pritarti detaliojo plano koncepcijai ar motyvuoto atsisakymo jai pritarti per šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą terminą, planavimo iniciatorius šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad jos pareigūnai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka pradėtų administracinių nusižengimų teiseną.