7 straipsnis. Nacionalinė sporto taryba ir jos kompetencija

1. Nacionalinė sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.

2. Nacionalinė sporto taryba svarsto ir teikia pasiūlymas dėl:

1) sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių;

2) šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetų;

3) šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytų bendrųjų vertinimo kriterijų detalizavimo;

4) galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų krypčių, tikslų, uždavinių;

5) sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijų;

6) poreikio organizuoti į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktus pasaulio ir (ar) Europos čempionatus, pasaulio ir (ar) Europos taurių finalinius etapus, dėl kurių organizavimo Lietuvoje šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai kreipėsi dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimo pateikimo tarptautinei sporto šakos federacijai ar tarptautiniam subjektui tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinio subjekto nustatyta tvarka;

7) kitų sporto sričių plėtros klausimų.

3. Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinė organizacija), veikiančių sporto politikos srityje, atstovai.

4. Nacionalinės sporto tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Nacionalinės sporto tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.