10 straipsnis. Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnis
1. Atliekant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą, vadovaujamasi šiuo įstatymu, Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Konvencija), tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios.
2. Per atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo paaiškėjus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikis galėtų būti reikšmingas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Konvencijos (toliau – poveikį aplinkai patirianti valstybė), aplinkai, atsakingoji institucija per 10 darbo dienų nuo atrankos informacijos gavimo dienos kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą (toliau – koordinuojančioji institucija), prašydama pateikti išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai taikytinos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Koordinuojančioji institucija, išnagrinėjusi gautą informaciją ir atsižvelgusi į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, vietos ir aplinkos ypatumus, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos pateikia išvadą atsakingajai institucijai, ar reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Atsakingoji institucija, priimdama atrankos išvadą, atsižvelgia į koordinuojančiosios institucijos išvadą. Kai koordinuojančioji institucija pateikia išvadą atsakingajai institucijai, kad reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, iki priimama atrankos išvada, planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros neatliekamos.
3. Jeigu programos arba pranešimo apie PAV pradžią atsakingajai institucijai pateikimo metu paaiškėja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikis gali būti reikšmingas poveikį patiriančios valstybės aplinkai arba koordinuojančioji institucija yra gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės prašymą atlikti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą, tokiai planuojamai ūkinei veiklai, be kitų šiame įstatyme nurodytų jai taikomų procedūrų, taikomos ir šiame straipsnyje nurodytos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
4. Pradėjus poveikio aplinkai vertinimą ir nustačius šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, atsakingoji institucija per 10 darbo dienų nuo programos arba pranešimo apie PAV pradžią gavimo dienos kreipiasi į koordinuojančiąją instituciją prašydama pateikti išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Koordinuojančioji institucija, išnagrinėjusi gautą informaciją ir atsižvelgusi į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, vietos ir aplinkos ypatumus, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos pateikia išvadą, ar reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, atsakingajai institucijai, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.
5. Kai, pradėjus poveikio aplinkai vertinimą, reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, koordinuojančioji institucija, pateikdama šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išvadą, nurodo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui parengti ir pateikti koordinuojančiajai institucijai aplinkos ministro nustatytą informaciją dvišaliame susitarime, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos valstybine kalba.
6. Koordinuojančioji institucija, gavusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ar planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus, siunčia pranešimą poveikį aplinkai patiriančiai valstybei, kartu pateikdama planuojamos ūkinės veiklos aprašymą, turimą informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, informaciją apie galimus sprendimus; prašo poveikį aplinkai patiriančios valstybės informuoti savo valstybės visuomenę ir kompetentingas institucijas, nurodydama terminą (ne trumpesnį kaip 25 darbo dienos), per kurį poveikį aplinkai patirianti valstybė gali pranešti, ar ji pageidauja dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese.
7. Jeigu poveikį aplinkai patirianti valstybė neatsako per pranešime nurodytą terminą arba praneša, kad nedalyvaus planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, koordinuojančioji institucija apie tai informuoja atsakingąją instituciją, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, taip pat nurodo, kad poveikio aplinkai vertinimas tęsiamas vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis.
8. Jeigu poveikį aplinkai patirianti valstybė praneša, kad dalyvaus planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, koordinuojančioji institucija apie tai informuoja atsakingąją instituciją, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją ir nurodo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui parengti ir ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto visuomenės informavimo apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita pateikti koordinuojančiajai institucijai ataskaitą anglų kalba ir aplinkos ministro nustatytos apimties netechninio pobūdžio ataskaitos santrauką dvišaliame susitarime, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos valstybine kalba.
9. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui rengiant ataskaitą paaiškėja, kad reikia papildomos informacijos apie poveikį aplinkai patiriančios valstybės aplinką, jis aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į koordinuojančiąją instituciją, kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos perduoda jį poveikį aplinkai patiriančiai valstybei. Gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą dėl informacijos apie jos aplinką pateikimo, koordinuojančioji institucija ją perduoda poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos.
10. Koordinuojančioji institucija, gavusi iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ataskaitą ir netechninio pobūdžio ataskaitos santrauką, per 10 darbo dienų nuo santraukos gavimo dienos pateikia ją poveikį aplinkai patiriančiai valstybei, kartu pateikdama informaciją apie tolesnes poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir siūlomas tarpvalstybines konsultacijas, įskaitant galimybę organizuoti dvišalį ar daugiašalį susitikimą, ir prašo informuoti poveikį aplinkai patiriančios valstybės visuomenę ir kompetentingas institucijas, nurodydama ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų atsakymo pateikimo terminą.
11. Gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą, koordinuojančioji institucija per 5 darbo dienas nuo atsakymo gavimo dienos perduoda jį poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, informuoja apie su poveikį aplinkai patiriančia valstybe suderintas planuojamas tarpvalstybines konsultacijas. Pasibaigus tarpvalstybinėms konsultacijoms, koordinuojančioji institucija per 5 darbo dienas apie tai informuoja atsakingąją instituciją, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, nurodo atsakingajai institucijai tęsti poveikio aplinkai vertinimą vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnyje ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.
12. Koordinuojančioji institucija, šio įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gavusi atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pateikia jį poveikį aplinkai patiriančiai valstybei dvišaliame susitarime su poveikį aplinkai patiriančia valstybe, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos valstybine kalba.
13. Kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Konvencijos, teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai (toliau – poveikį daranti valstybė), vadovaudamasi Konvencijos nuostatomis, koordinuojančioji institucija gali prašyti tarpvalstybinių konsultacijų.
14. Koordinuojančioji institucija, gavusi iš poveikį darančios valstybės informaciją, susijusią su jos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja visuomenės ir suinteresuotų valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų informavimą, išvadų ir pasiūlymų iš jų gavimą ir pateikimą poveikį darančiai valstybei.