13 straipsnis. Medicininis mirties liudijimas
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 13 straipsnis
1. Medicininį mirties liudijimą išduoda:
1) mirčiai įvykus ne stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, – ambulatorinę medicinos pagalbą teikiantis gydytojas;
2) lavono teismo medicinos ekspertinį tyrimą atlikęs gydytojas teismo medicinos ekspertas;
3) lavono patologoanatominį tyrimą atlikęs gydytojas patologas;
4) įstatymų nustatytais atvejais – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, nustatęs asmens mirties faktą.
2. Gali būti išduodamas laikinas arba galutinis medicininis mirties liudijimas.
3. Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas:
1) kai medicininio mirties liudijimo išrašymo metu nežinoma mirties priežastis;
2) kai reikia atlikti papildomą lavono arba jo audinių tyrimą mirties priežasčiai nustatyti arba patikslinti.
4. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vėliau kaip per tris mėnesius turi būti pakeistas galutiniu medicininiu mirties liudijimu.
5. Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.