14 straipsnis. Upių ir ežerų reguliavimas

1. Draudžiama reguliuoti upes ir (arba) ežerus – tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti jų vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją, hidrologinį režimą, sutrikdant vandens telkinio maitinimą paviršiniais ir požeminiais vandenimis, panaikinti, tiesinti ar perkelti upės vagą, nukreipiant vandens tėkmę vamzdynu po žeme, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti, taip pat kiti darbai ir (arba) priemonės, kuriuos vykdant upės ir (arba) ežerai, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, reguliuojami taip, kad blogėja jų būklė, gali būti vykdomi, kai tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, jų saugai, taip pat subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras, ir (arba) tokia veikla yra būtina, nes dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda upių ir (arba) ežerų reguliavimas, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkosaugos požiūriu būtų gerokai pranašesni. Visais atvejais turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, mažinančių neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams ir užtikrinančių gerą jų būklę.

3. Draudžiama statyti užtvankas Nemune ir kituose paviršiniuose vandens telkiniuose, jeigu:

1) jie patenka į saugomas teritorijas;

2) juose aptinkama į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių žuvų, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) saugomų rūšių, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos saugomų rūšių;

3) paviršinio vandens telkinio patvenkimas pablogintų vandens telkinio būklę ir neleistų pasiekti vandensaugos tikslų, užtikrinti geros vandens telkinių būklės.

4. Statinių, trukdančių užtikrinti ar atkurti upių vientisumą, savininkai ir (ar) sutarčių pagrindu šiuos statinius valdantys ar naudojantys valdytojai ar naudotojai aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pašalinti minėtus statinius iš upių, jeigu jie neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei – neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai ir (arba) jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga.