29 straipsnis. Sąnaudų susigrąžinimas

1. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojai ir abonentai turi padengti būtinąsias sąnaudas, patirtas įgyvendinant vandensaugos tikslus ir teikiant vandens naudojimo paslaugas, įskaitant sąnaudas aplinkos apsaugai, vadovaudamiesi principu „teršėjas moka“, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir aplinkos ministro nustatyta tvarka atlikta ekonomine analize. Įgyvendinant sąnaudų susigrąžinimo principą, turi būti užtikrinta, kad:

1) vandens kainų politika skatintų naudoti vandenį racionaliai ir padėtų siekti vandensaugos tikslų įgyvendinimo;

2) būtų padengiamos būtinosios sąnaudos, patirtos teikiant vandens naudojimo paslaugas įvairiose vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo srityse, iš kurių išskirtos bent trys: pramonė, namų ūkio sektorius ir žemės ūkis.

2. Atsižvelgiant į socialinį, ekologinį ir ekonominį poveikį, į regiono ar regionų aplinkos sąlygas, sąnaudų susigrąžinimo principas gali būti taikomas iš dalies. Jeigu pagal nusistovėjusią praktiką kokiai nors vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo veiklai netaikomas sąnaudų susigrąžinimo principas, upių baseinų rajono valdymo dokumente turi būti nurodyta priežastis ir užtikrinama, kad tai netrukdys pasiekti vandensaugos tikslų. Šiuo atveju vandens apsaugos ir valdymo programoms ir kitoms priemonėms įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka gali būti teikiama valstybės parama.