65 straipsnis. Karių sveikatinimo veikla kariuomenės padaliniuose
KASOKTĮ 65 str. · Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnis
1. Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo ir (ar) kompensavimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o kompensavimo tvarką ir dydžius – krašto apsaugos ministras, šiems asmenims:
1) tikrosios karo tarnybos kariams;
2) kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją) gavėjams – ne ilgiau kaip 2 metus po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;
5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;
6) ne krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims karinių operacijų užsienyje metu ir tais atvejais, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;
7) žvalgybos pareigūnams;
8) atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu.
2. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru.
3. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.
4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
5. Tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo ir rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
6. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų informaciją, duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, apie jose gydytų ar gydomų karių buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozę, prognozes ir gydymą.
Straipsnio dalies pakeitimai: XIII-3248 (2020-06-30)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
Nuo 2027-01-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2027-01-01).
1. Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo ir (ar) kompensavimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o kompensavimo tvarką ir dydžius – krašto apsaugos ministras, šiems asmenims:
1) tikrosios karo tarnybos kariams;
2) kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją) gavėjams – ne ilgiau kaip 2 metus po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;
5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;
6) ne krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims karinių operacijų užsienyje metu ir tais atvejais, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;
7) žvalgybos pareigūnams;
8) atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu.
2. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru.
3. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.
4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
5. Tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje, asmenų, stojančių į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, komendantinius Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir kariniams vienetams priskirtus Lietuvos šaulių sąjungos specializuotus vienetus ar juose tarnaujančių, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo ir rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
6. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų informaciją, duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, apie jose gydytų ar gydomų karių buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozę, prognozes ir gydymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)
Kas keičiasi (1)
pakeista: 5. Tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar institucijoje, asmenų, stojančių į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, komendantinius Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir kariniams vienetams priskirtus Lietuvos šaulių sąjungos specializuotus vienetus ar juose tarnaujančių, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo ir rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo ir (ar) kompensavimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o kompensavimo tvarką ir dydžius – krašto apsaugos ministras, šiems asmenims:
1) tikrosios karo tarnybos kariams;
2) kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją) gavėjams – ne ilgiau kaip 2 metus po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;
5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;
6) ne krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims karinių operacijų užsienyje metu ir tais atvejais, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;
7) žvalgybos pareigūnams;
8) atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu.
2. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru.
3. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.
4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
5. Tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje, asmenų, stojančių į Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, komendantinius Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir kariniams vienetams priskirtus Lietuvos šaulių sąjungos specializuotus vienetus ar juose tarnaujančių, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo ir rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
6. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų informaciją, duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, apie jose gydytų ar gydomų karių buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozę, prognozes ir gydymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)
Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)
Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)