68 straipsnis. Socialinės ir kitos su karo tarnyba susijusios garantijos

1. Iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų kariams taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka. Šiuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams. Garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingi ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.

3. Karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tapusiems laikinai nedarbingais (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos) pratybų, mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį. Karo prievolininkams, atlikusiems privalomąją karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, ši išmoka mokama nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams ir rezervo kariams, kurie tapo laikinai nedarbingi (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos) dalyvaudami pratybose, mokymuose arba vykdydami kitas tarnybos užduotis ir įgijo teisę į ligos išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su tarnybos grafiku, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka.

4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę (mirę) kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų dydžius ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

5. Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių šeimos narių palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių, žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu, palaikų parvežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

6. Tikrosios karo tarnybos metu dėl susijusių su tarnyba priežasčių žuvusiam arba tikrosios karo tarnybos metu dėl ligos mirusiam kariui, jeigu jo šeima (artimieji) sutinka, Krašto apsaugos ministerijos lėšomis pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas. Jeigu kario artimieji palaidoja žuvusį ar mirusį karį šeimos kape ir stato kitokį nei kario paminklą, Krašto apsaugos ministerija apmoka paminklo išlaidų dalį, neviršijančią kario antkapinio paminklo vertės.

7. Profesinės karo tarnybos kariams, kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, taip pat sutuoktinio, partnerio, sugyventinio tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių) bei išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, kariūnas, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pašalpa kariui savanoriui, kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.

8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui, vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa asmeniui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.

9. Komandiruotės išlaidų atlyginimo tvarką siunčiamam į užsienio valstybę profesinės karo tarnybos kariui nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. X-123, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-875 (2005-02-26)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1343, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5351 (2007-12-15)

Nr. X-1622, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2868 (2008-06-30)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-988, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4539 (2010-07-20)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-1858, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7756 (2011-12-31)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

Nr. XII-285, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2690 (2013-05-25)